Lrytas.lt
Dec 28, 2022, 2:05 PM
Irmgard Furchner buvo pirmoji moteris, per kelis dešimtmečius teisiama Vokietijoje už nacių laikų nusikaltimus.
Praėjusią savaitę ji buvo nuteista dvejų metų lygtine bausme už vaidmenį, kurį prokurorai pavadino „žiauriu ir piktybišku“ kalinių žudymu Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.
Tačiau jos gynyba ir bendraieškis „pateikė apeliacinį skundą federaliniam aukščiausiajam teismui dėl Icehojės apygardos teismo sprendimo“, sakoma teismo atstovės spaudai pranešime.
Atstovė teigė, kad teisinis skundas galėtų būti pateiktas tik tuo atveju, jei nuosprendis būtų pagrįstas įstatymo pažeidimu.
Aukščiausiasis Teismas patikrins, ar „procesas vyko tinkamai ir ar teisingai taikyta materialinė teisė“, sakė ji ir pridūrė, kad įrodymai nebus renkami iš naujo.
Ji pridūrė, kad kol bus nagrinėjamas apeliacinis skundas, nuosprendis nėra teisiškai privalomas.
Baigiantis teismo procesui I. Furchner išreiškė apgailestavimą ir sakė teismui, kad „gailisi dėl visko, kas įvyko“.
Nuo 1943 metų birželio iki 1945 metų balandžio I. Furchner užrašydavo stovyklos vado Paulio Wernerio Hoppe diktuojamus įsakymus ir tvarkydavo jo korespondenciją, o jos vyras buvo SS karininkas stovykloje.
Pasak prokurorų, netoli dabartinio Gdansko miesto įsikūrusioje Štuthofo stovykloje žuvo apie 65 tūkst. žmonių, įskaitant „žydų kalinius, lenkų partizanus ir karo belaisvius sovietų rusus“.
Paskelbdamas nuosprendį pirmininkaujantis teisėjas Dominikas Grossas sakė, kad „niekas, kas nutiko Štuthofe, nebuvo nuo jos nuslėpta“ ir kad kaltinamoji žinojo apie „itin blogas kalinių sąlygas“.
Nors daugiausiai gyvybių nusinešė stovyklos sąlygos ir sunkus darbas, naciai taip pat naudojo dujų kameras ir vykdė egzekucijas sušaudant, kad sunaikintų šimtus žmonių, laikomų netinkamais darbui.
Kai 2021 metais turėjo prasidėti teismo procesas, I. Furchner bandė pasislėpti ir pabėgo iš senelių namų, kuriuose gyvena.
Ji kelias valandas slapstėsi nuo policijos, kol buvo sulaikyta netoliese esančiame Hamburgo mieste.
Nusikaltimų padarymo metu kaltinamoji buvo paauglė, todėl ji buvo teisiama nepilnamečių teisme.
Praėjus 77 metams, lieka vis mažiau laiko patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius, susijusius su Holokaustu.
Pastaraisiais metais kelios bylos buvo nutrauktos, nes kaltinamieji mirė arba fiziškai negalėjo stoti prieš teismą.
2011 metais buvusio sargybinio Johno Demjanjuko nuteisimas už tai, kad jis tarnavo A. Hitlerio žudymo mašinoje, sukūrė teisinį precedentą ir atvėrė kelią keliems teismo sprendimams.
Nuo to laiko teismai priėmė kelis apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių priežasčių, o ne dėl žmogžudysčių ar žiaurumų, tiesiogiai susijusių su konkrečiais kaltinamaisiais.
