Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro naujausios ataskaitos duomenimis, pernai (2021 m.) valstybės kompensuojamas ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija (ART) – pradėta 180 ŽIV užsikrėtusių žmonių.
Per narkotikus
Dauguma (87) ŽIV užsikrėtė per švirkščiamuosius narkotikus, 70 – heteroseksualių, 19 – homoseksualių santykių metu, o trijų asmenų užsikrėtimo kelias nėra žinomas bei gydymas pradėtas vienam vaikui. Iš viso Lietuvoje 2021 metais ŽIV ligos gydymas skirtas 1091 ŽIV liga sergančiam asmeniui, tarp kurių daugumą sudaro vyrai (817) bei 274 – moterys.
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) analizės duomenimis, beveik pusė (48,9 proc.) asmenų, kuriems pernai pradėtas ŽIV ligos gydymas, dar buvo užsikrėtę virusiniu hepatitu C, penki procentai dar buvo užsikrėtę virusiniu hepatitu B, o 5,6 proc. sirgo tuberkulioze bei šešiems asmenims buvo nustatytas sifilis. 179 (16,4 proc.) ŽIV užsikrėtę asmenys pernai ŽIV ligos gydymą gavo būdami įkalinimo įstaigose.
Visoje Lietuvoje
Nežiūrint to, kad ŽIV ligos gydymas yra nemokamas, visgi, maždaug tik kas antras užsikrėtęs asmuo dėl ŽIV ligos paslaugų lankėsi gydymo įstaigoje ir ŽIV ligos gydyme dalyvauja tik 43 proc. visų pacientų, kurie žino, kad yra užsikrėtę ŽIV. Pasak ULAC medikų, teoriškai ši aprėptis galėtų ir turėtų būti didesnė, tačiau realiai šį rodiklį veikia itin daug socialinių ir kitų veiksnių, t.y. beveik pusė pacientų nesikreipia gydymo paslaugų, nes tikėtina, kad nejaučia jokių ŽIV ligos simptomų, dar kita dalis – turi ŽIV ligos gydymo prieinamumo problemų, kai negali gauti ŽIV ligos gydymo paslaugų savo savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą. Taip yra todėl, kad daugumoje savivaldybių dirbantys gydytojai infektologai neteikia ŽIV ligos gydymo paslaugų dėl įvairių priežasčių bei daliai ŽIV užsikrėtusiųjų pacientų nėra prieinamos priklausomybių gydymo paslaugos pagal gyvenamąją vietą. Tuo tarpu ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių yra visose Lietuvos savivaldybėse.
Kitas, Jungtinių Tautų šalių ŽIV atsako pažangos vertinimui skirtas rodiklis, rodo, kiek procentų ART gaunančių pacientų yra nuslopintas viruso krūvis. Lietuvoje šis rodiklis yra pakankamai aukštas ir pastaraisiais metais siekia 93 procentus, kas rodo, jog skiriamas gydymas yra veiksmingas ir virusų dauginimasis pacientų organizme nuslopintas. Tokiam pacientui sumažėja ŽIV perdavimo rizika lytinių santykių metų, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog ši rizika nelygi nuliui.
Decentralizuotas
Lietuvoje ŽIV ligos diagnostiką ir gydymą reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstatymu, ŽIV/AIDS sergantiesiems užtikrinamos Valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, bet slopina viruso dauginimąsi bei ligos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją).
Teisės aktuose numatyta, kad ŽIV ligos gydymas yra skiriamas iš karto, diagnozavus ŽIV infekciją, atsižvelgiant į paciento pasirengimą gauti gydymo paslaugas. Jau daugiau kaip dešimtmetį ŽIV ligos gydymas Lietuvoje pilnai decentralizuotas, o ART stebėsenos metines ataskaitas ULAC kasmet pateikia steigėjui ir sprendimų priėmėjams, t.y. Sveikatos apsaugos ministerijai bei suinteresuotoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.