Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime konservatorius raginant sugrįžti prie užsienio politikos susitarimo, Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina, kad prie šios iniciatyvos bus sugrįžta rudens sesijos pradžioje. Politiko teigimu, susitarimo tekstas jau iš esmės yra parengtas, todėl svarbiausia, kad atsirastų politinė valia padėti parašus.
„Mes tikrai stengėmės prieš Vilniaus NATO susitikimą tą tekstą paruošti, jis ir buvo iš esmės paruoštas, gal trūko paskutinių potepių, suderinimų jau grynai su politine vadovybe, tačiau įvyko kaip įvyko – įvyko vidaus politikos sukrėtimas su išankstiniais rinkimais“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
URK pirmininkas tikina prie užsienio politikos susitarimo grįšiąs Seimo rudens sesijos pradžioje.
„Kai tik Seimas susirinks, nes dabar tuos kolegas fiziškai ne taip lengva surasti, tai aš tikrai pabandysiu dar kartą tą procesą pradėti. Bet, žinoma, palaikymas visų partijų lyderių bus labai svarbus“, – sakė Ž. Pavilionis.
Politikas akcentuoja, kad tam, jog susitarimas būtų pasirašytas, reikia tik politinės valios. Pasak jo, esminių skirtumų užsienio politikoje tarp parlamentinių partijų praktiškai nėra.
„Jeigu būtų politinė valia, tai popierius yra jau seniai paruoštas. Svarbiausia, kad partijų lyderiai nenorėtų įtraukti užsienio politikos, kuri yra valstybės interesai, į vidaus politiką, nes tai būtų labai neatsakinga ir nereikalinga“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
A. Mazuronis: manau, kad šis susitarimas pasmerktas
Savo ruožtu opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis yra įsitikinęs, kad šios kadencijos metu susitarimas dėl užsienio politikos nebus pasirašytas.
„Aš prognozuočiau, kad išvis jokio susitarimo nebus, nes, akivaizdu, kad į rinkiminį periodą, į rinkiminį ciklą žengiame ir čia jau galimybės susitarti, ypač tokiais klausimais, kurie yra poliarizuotos ir skirtingos nuomonės, bus pakankamai sudėtinga“, – Eltai teigė A. Mazuronis.
Politikas tikina, kad „darbiečiai“ diskusijose dėl susitarimo jau kurį laiką nedalyvauja.
„Mes jau kurį laiką nebedalyvavome tose diskusijose, į kurias ir Kirkilas įsiliejo. Jau nebesupratome, kas ten už ką atsakingas, kas ten ką daro, kokia kieno rolė, URM išvis diskusijose kaip ir nebuvo“, – sakė Darbo partijos pirmininkas.
„Nebedalyvavome nebematydami prasmės, o dabar tos prasmės dar mažiau matome. Aš manau, kad tai pasmerktas dalykas ir nieko čia nebebus“, – pridūrė jis.
A. Mazuronio nuomone, liberalų raginimas konservatorius sugrįžti prie užsienio politikos susitarimo yra paprasčiausiai priešrinkiminė retorika.
„Liberalų sąjūdžio pareiškimą traktuočiau kaip bandymą įgelti į konservatorių darbo silpnesnę grandį. Matyt, artėjant rinkimams tokių paraginimų, paskatinimų efektyviau dirbti mes matysime vis daugiau ir daugiau“, – savo nuomonę išsakė parlamentaras.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija penktadienį koalicijos partnerius konservatorius paragino grįžti prie parlamentinių partijų susitarimo dėl užsienio politikos. Pasak politikų, pasirašyti susitarimą yra būtina – ypač dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, kai Baltarusijos opozicija Lietuvoje sulaukia aštresnių vertinimų.
Politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.
URK pirmininkas Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą G. Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.
