Vyriausybės planuose – iki 2024 m. atnaujinti krovininę laivybą Nemunu

Šiandien Ministrų kabinetui išvažiuojamajame pasitarime su Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovais aptariant laivybos upių keliu gaivinimo klausimus, pakartotas Vyriausybės tikslas – ilgiausią šalies upę dar iki 2024 m. pritaikyti turistams ir krovininėms baržoms. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau įgyvendiname   projektus, sudaryti kuo geresnes sąlygas laivybai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41. 2021 m. pradėtas ir tęsiamas TEN-T vandens kelio modernizavimo strateginis projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje. Įgyvendinus projektą, apie 225 km ilgio upės tėkmę ir vandens gylį reguliuos ne mažiau kaip 500 naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, kurios reguliuos upės vagą. Taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus bus sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.

Nemune iki Kuršių marių galės patogiai plaukioti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai, laivyba bus galima visus metus. Upe galėtų būti gabenami bet kokios rūšies didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai: konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai.

Krovinių gabenimas laivais yra keliskart pigesnis nei kelių transportu. Standartinis sunkvežimis perveža maždaug 25 t krovinių, o 1000 t talpos barža perplukdo 40 kartų daugiau krovinių.

Pasak ministro, kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu iki 2024 m. gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.

Aktyvios ir kokybiškos vandens kelių infrastruktūros plėtros puikus pavyzdys yra „degalinės ant vandens“, pristatytos šio sezono pradžioje. Vidaus vandens kelių direkcija pagamino, įrengė kuro laikymo talpyklas – mobilias degalų stoteles „ant vandens”, talpinančias 10 t kuro laivams, kurios pastatomos populiariose laivybai vietose: Nidoje, Svencelėje, Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje. Plūduriuojančios degalų stotelės stovės prie uostų ir prieplaukų.

Šiemet pristatytas ir pirmasis Lietuvos vidaus vandenų kelių navigacijos e-žemėlapis, kuriame pateikiama svarbiausią informaciją laivavedžiams: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir kelių gylius, uostų, prieplaukų ir kuro pasipildymo vietas, tiltus.

Vidaus vandenų  laivybos potencialas plėtojimas ženkliai prisidės siekiant tvaresnės šalies vidaus transporto plėtros atliepiant į Žaliojo kurso iškeltus tikslus ir siekiant nulinės CO2 emisijos iki 2050 metų. Europos Sąjunga kartu su Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2050-ųjų pasiekti nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.