Vyriausybės kanclerė susitiko su Japonijos parlamentarų delegacija

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį susitiko su Lietuvoje viešinčia Japonijos aukštesniųjų parlamento rūmų (Patarėjų rūmų) delegacija, vadovaujama Patarėjų rūmų viceprezidento Hiroyuki Nagahama. Susitikime Vyriausybėje, kuriame taip pat dalyvavo užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, daugiausiai dėmesio skirta Lietuvos ir Japonijos dvišaliams santykiams ir strateginės partnerystės įgyvendinimui, regioniniam saugumui ir demokratijų bendradarbiavimui autoritarinių režimų keliamų grėsmių akivaizdoje, paramai nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.

„Džiaugiamės, kad iš bendrų demokratinių vertybių ir taisyklėmis grįsto, taikaus pasaulio siekio kylanti Lietuvos ir Japonijos strateginė partnerystė įgyja vis tvirtesnius pamatus. Siekiame ir toliau skatinti Lietuvos-Japonijos bendradarbiavimą saugumo srityje, aukštųjų technologijų sektoriuose, keistis patirtimi stiprinant kibernetinę saugą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Rusijos karas prieš Ukrainą ir matomas autoritarinių režimų bendradarbiavimas įpareigoja bendramintes demokratijas veikti glaudžiau nei bet kada anksčiau“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.

Lietuvos dėmesį dvišalių santykių su Japonija stiprinimui rodo Vyriausybės gegužę patvirtintas Strateginės partnerystės įgyvendinimo veiksmų planas 2023-2025 m., o taip pat – vasarą patvirtintos Indijos ir Ramiojo vandenynų strateginės gairės, kuriose Japonijai teikiama didelė svarba, akcentavo Vyriausybės kanclerė.

Autoritariniams režimams atidžiai stebint demokratinio pasaulio atsaką į Rusijos brutalią agresiją prieš Ukrainą, šio karo baigtis lems saugumo padėtį ir kituose regionuose, pažymėta susitikime. Ukrainos pergalė – vienintelis patikimas kelias užtikrinti tvarų saugumą Europoje ir atgrasyti nuo galimos ateities agresijos ne tik Rusiją, bet ir kitus autoritarinius režimus pasaulyje.

Be to, svarbi ne tik karinė, bet ir humanitarinė, civilinė parama Ukrainai, todėl Lietuva jau pernai pradėjo dvišalius atstatymo projektus, dalį kurių jau įgyvendino, ir kviečia tarptautinius partnerius veikti kartu, pažymėjo Vyriausybės kanclerė.

Kita sritis, kuri tarptautinės bendruomenės negali būti pamiršta, yra Rusijos atsakomybė už agresijos nusikaltimą ir karo nusikaltimus Ukrainoje, pridūrė G. Balčytytė.

Autoritariniams režimams gilinant bendradarbiavimą ir mokantis iš tarpusavio klaidų, demokratijų bendro atsparumo ugdymas ir dalijimasis patirtimi yra dar aktualesni. Kaip susitikime sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, pastebimas tų pačių metodų naudojimas vykdant hibridines atakas, šie režimai yra aktyviai linkę išnaudoti dezinformaciją ir kibernetinę erdvę.

Šioje srityje Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė akcentavo Lietuvos palaikomą dialogą su didžiųjų interneto platformų kompanijomis, siekiant užkirsti kelius dezinformacijos sklaidai socialiniuose tinkluose, į kurį pakvietė įsitraukti ir Japoniją.