Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ketvirtadienį apžiūrėjo „Via Baltica“ magistralės atkarpoje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai vykdomus darbus, susitiko su jų eigą pristačiusiais Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir darbus įgyvendinančių įmonių atstovais.
„Eismo pralaidumas ir saugumas yra itin svarbūs intensyviam žmonių ir prekių judėjimui, kasdien vykstančiam „Via Baltica“ arterija. Šiuo atnaujintu keliu bus mezgami dar glaudesni Lietuvos ir kitų ES šalių prekybiniai, kultūriniai ir žmogiškieji ryšiai. Be to, šiandieniniame geopolitiniame kontekste ypatingą reikšmę įgyja ir karinis mobilumas bei susisiekimas su mūsų strategine partnere Lenkija, kurio svarbi dedamoji yra „Via Baltica“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Geresnį ne tik civilinės, bet ir karinės paskirties transporto judumą užtikrinsianti rekonstrukcija tuo prisidės prie didesnio Lietuvos bei viso NATO rytinio flango saugumo. Atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus ir infrastruktūrinius standartus, greito NATO sąjungininkų judėjimo poreikius įgyvendinamas visas „Via Baltica“ ruožo rekonstrukcijos projektas.
Akcentuodama karinio mobilumo dėmens svarbą, Vyriausybės kanclerė pažymėjo projekto įgyvendinimo laiku svarbą.
Iš viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbų pabaiga numatyta iki 2024 m. pabaigos.
Būtent karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti numatytas ir priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, inicijuotas Finansų ministerijos ir Lietuvos banko.
Šiuo metu rekonstruojamame „Via Baltica“ ruože transporto apkrova yra viena didžiausių, jo rekonstrukcija pagerins tiek vietinį, tiek ir tarptautinį susisiekimą. Sukūrus sąlygas aktyvesniam komercinio transporto judėjimui, numatoma, ekonominė nauda bus juntama tiek vietos regioniniu, tiek magistralės jungiamų valstybių mastu. Patogesnis susisiekimas ypač aktualus ir pasienio bendruomenėms.
Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos projektuose numatytos ne tik papildomos eismo juostos (iš viso 4-ios), bet ir kiti infrastruktūriniai sprendimai, užtikrinsiantys didesnį eismo pralaidumą, saugumą ir patogumą keliaujant – jungiamieji keliai, viadukai, skirtingų lygių sankryžos, triukšmo užtvarai, poilsio aikštelės vairuotojams, tiltai. Laukinės gamtos gerovei užtikrinti pirmąkart Lietuvoje bus įrengiami ir saugios migracijos koridoriai gyvūnams – žalieji tiltai ir tuneliniai praėjimai.
Šiaurės-Pietų krypties transporto koridorius, kurio dalimi yra „Via Baltica“, yra svarbus ir vystant susisiekimą su Ukraina, padedant organizuoti alternatyvius prekių transportavimo maršrutus, pažymėjo Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Iš viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbų pabaiga numatyta iki 2024 m. pabaigos
Ketvirtadienį Vyriausybės kanclerė taip pat lankėsi Lietuvos-Lenkijos pasienyje, kur susitiko su abiejų valstybių pasienio tarnybų atstovais.
Pastarųjų metų iššūkiai, su kuriais susidūrė tiek Lietuva, tiek Lenkija, išryškino pasienio tarnybų svarbą. Jų kontekste ypač svarbus yra artimas dvišalis bendradarbiavimas, kurio sėkmingus pavyzdžius Lietuvos ir Lenkijos institucijos rodo, pridūrė Vyriausybės kanclerė.
