Šiandien Vyriausybės rūmuose vyko renginys „Išlikime budrūs: kaip atpažinti dezinformaciją skaitmeninėje erdvėje ir demaskuoti telefoninius sukčius?“, skirtas trečiojo amžiaus universitetų bendruomenėms.
„Dezinformacija plačiąja prasme yra valstybės saugumo klausimas ir jos visuomenei tenkantis išbandymas parodyti, kiek ji yra atspari išorės jėgoms. Didžioji dalis dezinformacijos kyla iš mūsų šaliai nedraugiškų valstybių. Tokių valstybių tikslas yra susilpninti visuomenes, padaryti jas lengvai pažeidžiamas ir valdomas, menkinti jų narius, – susirinkusiesiems kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. – Socialiniai tinklai nėra tradicinė žiniasklaida, todėl valstybė neturi instrumentų, kuriais galėtų nurodyti, kaip ir kas šiuose tinkluose būtų skelbiama. Tai verslas, kuriam nesvarbus kai kurių plintančių žinučių klaidingumas ar net žala. Šio verslo interesas – didelis susidomėjimas įrašais, jų plati sklaida, pasiekiamumas ir skaitomumas – dalykai, nešantys pelną. Taigi visada reikia suabejoti tuo, kas skaitoma, matoma, į viską žiūrėti kritiškai, klausti savęs, kam tokia abejotina ar klaidinga informacija ir jos sklaida gali būti naudinga.“
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) Analizės biuro patarėjas Romanas Judinas pristatė NKVC veiklą, iššūkius, su kuriais kasdien tenka susidurti šio centro darbuotojams. Daugiausia dėmesio R. Judino pranešime buvo skirta vieningos komunikacijos svarbai ekstremalių situacijų ir krizių metu. Jis pabrėžė, kad strateginė komunikacija, bendradarbiavimas su užsienio partneriais ir šalies vidaus institucijų bendravimas bei kova su dezinformacija yra tiesiogiai susiję ir paraleliai vykstantys procesai, kuriais didinamas valstybės atsparumas grėsmėms. R. Judinas išskyrė vieną pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos visuomenė: tik nedidelė dalis žmonių geba tikrinti virtualioje erdvėje sklindančią informaciją, kritiškai vertina jos patikimumą. Jis taip pat pasidalijo patarimu, kad krizių ir ekstremalių situacijų akivaizdoje reikia pasitikėti nacionaliniu radiju, televizija ir kitais oficialiais žiniasklaidos kanalais, juose tikrinti gautą informaciją, o ne kliautis gandais ar klausti artimųjų ir pažįstamų, ką jie žino apie tam tikrus būtus ar nebūtus įvykius.
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis savo pranešimą pradėjo nuo savo asmeninės patirties, kaip buvo bandytas apgauti pasitelkiant žinutes vienoje programėlėje ir pabrėžė, kad sukčiai bando apgauti neatsižvelgdami į žmonių socialinę padėtį, užimamas pareigas, gaunamas pajamas ar kt. Jis kalbėjo apie sukčiavimą pasitelkiant trumpąsias žinutes, skambučius, elektroninius laiškus ir kitas formas, dalinosi policijos pastebėjimais apie tobulėjančius apgavysčių būdus.
R. Matonis teigė, kad kasmet sukčiai išvilioja 15 mln. Eur, kiekvienais metais skaičiuojama vis daugiau sukčiavimo atvejų, o net 71 proc. sukčiavimų įvykdomi elektroninėje erdvėje. Renginio dalyviams buvo priminti pagrindiniai sukčiavimo būdai, pateikta praktinių patarimų, kaip atpažinti apgavikus, pvz., vadovautis kertiniais principais: neatidarinėti neaiškių, įtartinų nuorodų, gaunamų elektroniniais laiškais, žinutėmis ar kitais būdais; nesutikti su greitais pasiūlymais investuoti nežinomose platformose; nepasitikėti romantiniais santykiais (ypač vienišiems žmonėms) virtualioje erdvėje (atidžiai teikti ar virtualioje erdvėje skelbti savo asmeninius duomenis, tikrinti romantinius santykius besistengiančių užmegzti asmenų duomenis ir kt.).
Apie patikimos ir klaidingos informacijos skirtį kalbėjęs dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas pabrėžė, kad neretai klaidinga informacija skleidžiama prisidengiant patikimų šaltinių vardais: Lietuvoje internetiniai sukčiai kuria didžiųjų naujienų portalų kopijas bei netikras jų socialinių tinklų paskyras ir kviečia investuoti į netikras investavimo platformas, taip siekdami išvilioti pinigus iš Lietuvos bei kaimyninių valstybių piliečių, taip pat sukčiaujama prisidengiant žinomų prekių ženklų vardais.
„Kremliaus dezinformacijos sklaidai kasmet skiriamas biudžetas prilygsta Lietuvos kariuomenei skiriamam biudžetui. Tai nėra parama žiniasklaidai. Tai – Rusijos kariavimo dalis. Ir tai tik oficialus, neslepiamas biudžetas“, – savo atliekamų tyrimų rezultatais dalijosi V. Daukšas. Jis priminė, kaip socialiniuose tinkluose tikrinti paskyrų ir jų vardu skelbiamų reklamų tikrumą (įtartinus puslapio pavadinimų pokyčius ir kt.) bei pabrėžė tokio pobūdžio apgaulių mastą: paskutiniame „Debunk.org“ tyrime nustatytos 93 socialinių tinklų paskyros, iš kurių sukčiai leido apsimetėliškas reklamas, kurios buvo parodytos 7,5 mln. kartų. „Tokie sukčių bandymai apgauti pasiekė apie 1 mln. Lietuvos gyventojų, o tai – beveik pusė Lietuvos“, – kalbėjo V. Daukšas ir pabrėžė poreikį būti budriems ir kuo dažniau tikinti informaciją.
