Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė antradienį dalyvavo 14-ajame cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (angl. CBRN) saugos simpoziume Malmėje, Švedijoje, kuriame pristatė Lietuvos patirtį nekonvencinių grėsmių prevencijoje ir pasidalino įžvalgomis apie tarpinstitucinio bendradarbiavo, apsikeitimo informacija bei atsparumo ugdymo svarbą dabartinės Europos saugumo padėties kontekste.
„Mums geriau pažįstamuose, tradiciniuose grėsmių scenarijuose, ekstremalioms situacijoms kylant dėl pramoninių incidentų ar natūralių priežasčių, institucijos gali joms rengtis, numatyti būtinas procedūras, organizuoti apsisaugojimo procesus ir priemones bei prognozuoti padarinius. Žinoma, tai niekada nėra paprasta ir nuspėjama, tačiau dar kebliau atsakyti į hibridinio pobūdžio grėsmes ir scenarijus, kuomet grėsmės kyla dėl tikslingų priešiškų veiksmų“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė, savo kalboje priminusi Rusijos veiksmus kare Ukrainoje, o taip pat jos įprastu hibridinio karo instrumentu tapusią dezinformaciją.
Pasaulis tapo liudininku, kaip šalis agresorė manipuliuoja grėsmėmis siekdama bauginti ne tik okupuotas teritorijas, tačiau ir visą regioną bei tarptautinę bendruomenę, sakė kanclerė, o vienas daugelio, tačiau ryškus to pavyzdys – Rusijos kurstoma įtampa Zaporižėje, kur veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė.
Šalia šio branduolinio pavojaus, cheminės ir radiologinės grėsmės, be kita ko, pasižyminčios potencialiai ypač dideliu poveikiu visuomenei ir gana sudėtingu atsekamumu, yra nauji reikšmingi iššūkiai. Savo kalboje kanclerė pabrėžė valstybėms būtinus žingsnius efektyviam CBRN grėsmių – cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių – užkardymui.
Svarbus operatyvus ir tikslus tarpinstitucinis, tarpžinybinis bendradarbiavimas, koordinuojant savo veiksmus. Lietuva tai realizuoja įkurdama Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) Vyriausybės kanceliarijoje. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas reikalingas ne tik valstybių viduje, bet ir tarptautiniu lygiu, dalijantis gerosiomis patirtimis, konsultuojantis ir kartu prisitaikant prie kintančios aplinkos ir naujų pavojų. Šiuo metu Europos šalių pajėgumai – technologiniai, ekspertiniai ir procedūriniai – identifikuojant grėsmes skiriasi, tad bendro saugumo labui juos svarbu didinti. Galiausiai informuoti ir institucijomis pasitikintys piliečiai, pridūrė Vyriausybės kanclerė, yra svarbus valstybių ir visuomenių atsparumą didinantis veiksnys.
„Šiandien dažnai girdime, jog vasario 24-ąją Rusijai įsiveržus į Ukrainą pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Tačiau imperialistinės, piktavališkos Rusijos užmačios ir pasiryžimas jas įgyvendinti buvo gerai žinomos, bent jau jos kaimynams, kur kas seniau. Nauja yra tai, kad susiduriame su egzistenciniu ir jau šiandien spręstinu klausimu, kaip atrodys mūsų ateitis – ar joje vyraus taisyklėmis ir teise grįsta tarptautinė tvarka, ar nesaugumo jausmas, diktuojamas nedemokratinių režimų, bauginimo ir manipuliavimo grėsmėmis“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
