Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir kitų valstybės institucijų bei kariuomenės atstovai pirmadienį Vyriausybėje su gydymo įstaigomis ir medikų organizacijomis aptarė sveikatos sektoriaus atsparumo didinimą ir pasirengimą krizių bei karo padėties atvejams.
Apskritojo stalo diskusijos formatu vykusiame pasitarime dalyvavo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, SAM, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), gydymo įstaigų ir medikų organizacijų atstovai, taip pat visuomeninės organizacijos „Blue/Yellow“ misijos Ukrainoje dalyviai.
Pasitarime aptartos valstybės institucijų atsakomybės sritys ir bendradarbiavimas, gydymo įstaigų galimybės ir poreikiai, medikų bendruomenių įsitraukimas stiprinant parengtį krizės ar karo padėties atvejams.
„Nors kartais gali būti sudėtinga numatyti, kada ir kokiu pavidalu gali įvykti krizinė situacija, tačiau pasiruošimas įvairiems grėsmių scenarijams, spragas pamatyti leidžiančios pratybos, nuolatinis žinių ir įgūdžių atnaujinimas bei kiti atsparumo stiprinimo darbai dėl to nėra mažiau prasmingi. Priešingai, būtinas bazinis pasirengimas, numatantis esminių valstybės funkcijų tęstinumą, institucijų ir visuomenės sąveiką galimų krizių atveju. Džiaugiuosi tuo, kad pastaraisiais metais tam daug dėmesio skiriama tiek atskirų institucijų ir įstaigų lygiu, tiek nacionaliniu mastu, gludinant tarpusavio bendradarbiavimą“, – pasitarimo metu kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
NKVC atliko 14 pagrindinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atsparumo situacijos vertinimą. Jo metu peržiūrėtas įstaigų pasirengimas užtikrinti veiklos tęstinumą esant įvairaus pobūdžio trikdžiams. Apibendrinus duomenis matyti, kad visos įstaigos turi medicininių priemonių resursus, su kuriais galėtų teikti paslaugas bent 1 mėnesį ir ilgiau. Tiesa, analizės metu paaiškėjo, kad vertinant kitus parametrus įstaigų pasirengimas nėra vienodas, tad kiekvienai iš jų labai svarbu šioje srityje spartinti pasirengimą.
Pasak SAM kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, Lietuvos sveikatos sektorius stiprina parengtį visoms galimoms grėsmėms: branduolinėms, radiologinėms ir cheminėms avarijoms, didelio masto pramoninėms avarijoms, pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijoms, karo veiksmams ir kt.
„Ekstremaliosios situacijos atveju gydymo įstaigos turi mobilizuoti visus turimus išteklius ir veikti kaip vienas darnus mechanizmas. Todėl kartu su kitomis valstybės institucijomis, kariuomene ir medikų bendruomene nuolat išbandome ir tobuliname bendradarbiavimo algoritmus, investuojame į infrastruktūrą ir personalo apmokymus, kaupiame reikalingų atsargų rezervą. Visi šie procesai padės užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms grėsmėms“, – teigia SAM kanclerė.
Poreikiui turėti aiškų planą, kaip dirbti karo arba didelio masto nelaimės atveju, pritaria ir Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Beatričė Vėliuvienė.
„Jaunųjų gydytojų asociacija neseniai atliko apklausą, kuri parodė, kad medikų bendruomenė suvokia galimas grėsmes ir įgūdžių, kaip dirbti ekstremaliųjų situacijų sąlygomis, stiprinimo svarbą. Tačiau didelė dalis apklaustųjų nesijaučia pakankamai pasirengę dirbi ekstremaliųjų situacijų sąlygomis ir išsako mokymų poreikį“, – apskritojo stalo diskusijos metu teigė B. Vėliuvienė.
Stiprinant gydymo įstaigų personalo parengtį ekstremaliosioms situacijoms, 2024–2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, o vien šiemet planuojamos šešios gydymo įstaigų ir Lietuvos kariuomenės pratybos.
