Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam ir patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame stiprinamos pirminio biudžeto projekto esminės kryptys.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, pirmajame ateinančių metų biudžeto projekte didžiausias dėmesys buvo skirtas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
„Ateinančiais metais pajamos augs senjorams, vienišiems asmenims, medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams. Mums labai svarbu paskatinti žmones grįžti į darbo rinką, dirbti, todėl minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) uždirbantiems pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo kils reikšmingai. Racionaliai suplanuotas šalies biudžetas leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais pokyčiais ekonomikoje“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Atnaujintame 2022 m. biudžeto projekte išlaikomas tas pats kursas – ir toliau stiprinamos esminės biudžeto kryptys, atsižvelgiant į naujus papildomus išorinius faktorius.
„Atsižvelgiant į atnaujintą tarptautinių institucijų informaciją, naujas dedamąsias ekstremaliųjų situacijų valdyme – COVID-19 viruso mutacijas ar situaciją Baltarusijos pasienyje – atitinkamai koreguojamas 2022 m. biudžeto projektas. Tuo pačiu atnaujintame dokumente dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui per mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo didinimą, taip pat siekiant sumažinti skurdo riziką, skiriamas papildomos lėšos šildymo išlaidų kompensavimui“, – pažymėjo ministrė.
Saugumas
Valstybės ir visuomenės saugumui papildomai siūloma skirti 59 mln. eurų. EBPO atnaujinus ekonomines prognozes, laikantis tarptautinių įsipareigojimų bei atsižvelgiant į politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl krašto apsaugos pajėgumų stiprinimo, jiems kitąmet papildomai siūloma skirti 24,9 mln. eurų. Bendrai krašto apsaugai skiriamų lėšų dalis sudarys 2,05 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dėl situacijos pasienyje su Baltarusija asignavimai didinami 19,5 mln. eurų, iš kurių fizinio barjero statybai skiriama 12,7 mln. eurų, tačiau bendra šiam objektui skirta 150 mln. eurų suma nesikeičia – lėšos perkeliamos iš 2021 metų į ateinančius, kad barjero statyba būtų užbaigta, kaip numatyta. Taip pat gavus informaciją apie planuojamą ES paramą migrantų krizės valdymui, papildomi 4 mln. eurų skiriami sienų apsaugos bendrafinansavimui, iš kurio planuojama įsigyti naktinio matymo įrenginius, nešiojamas šiluminio vaizdo kameras, vaizdo registratorius, radijo ryšio terminalus, įrangą sraigtasparniams, pirštų atspaudų skenavimo prietaisų ir kt. Papildomai migrantų bylų nagrinėjimui numatyta skirti 2,6 mln. eurų ir kt.
Taip pat atnaujintame biudžete skiriamos papildomos lėšos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti – verslo paramos priemonėms ir medicininėms kaukėms pradinukams – 14,7 mln. eurų.
Galimybės
Įgyvendinant Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, skiriame papildomai 20 mln. eurų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimas ir skurdo rizikos mažinimas
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimui ir šį rudenį Seimo pakoreguotų vadovų atlyginimų mažų koeficientų didinimui numatyta papildomai skirti 4,8 mln. eurų.
Tuo pačiu Vyriausybė, atsižvelgdama į reikšmingai išaugusias šildymo kainas dėl pabrangusių dujų ir elektros, papildomai skiria 16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms. Skaičiuojama, jog dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos, tokia pagalba galėtų pasiekti per 110 tūkstančių gyventojų.
Kiti poreikiai
Šalies įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą kitąmet papildomai numatoma 24,4 mln. eurų. ES fondams netinkamo PVM finansavimui siūloma skirti 3 mln. eurų, priklausomybių ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti – 1,4 mln. eurų.
Kultūrai ir istorinės atminties stiprinimui numatyti 4,4 mln. eurų, iš kurių lėšas ketinama skirti bibliotekų fondams finansuoti, atlikėjų kompensaciniam atlyginimui, istorinės atminties projektams bei nacionalinėms ir Vyriausybės kultūros ir meno premijoms.
Švietimo, mokslo ir sporto sričiai ketinama papildomai skirti 4,2 mln. eurų, kurie bus skirti šildymo kainų amortizavimui – kompensacijoms regioninėms mokykloms, sportui ir sporto infrastruktūrai.
Sveikatos apsaugos infrastruktūrai stiprinti skiriama dar 1,5 mln. eurų.
Institucijų pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms vykdyti papildomai skiriamas 2 mln. eurų.
Pajamų pokyčiai 2022 m. biudžeto projekte
Patobulintame įstatymo projekte 2022 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 14 380,9 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja 521,2 mln. eurų. Iš jų didžiausią dalį – 504,2 mln. eurų – sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, atsižvelgiant į ES Tarybos patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės mokėjimų grafiką. Šios lėšos yra susietos su „Naujos kartos Lietuva“ plano įsipareigojimų įgyvendinimu ir turės būti investuotos per ateinančius laikotarpius.
Dėl visai neseniai priimtų Žemės įstatymo pakeitimų, kuriais nustatytas atlygis už teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje, valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildys dar 12,4 mln. eurų.
Dėl Loterijų įstatymo ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimų, keičiančių loterijų organizatorių mokesčio mokėjimo tvarką, 2022 m. biudžeto pajamos didėja dar 3 mln. eurų.
Įvertinus numatomą 2021 metų atitinkamų pajamų surinkimą, pajamos iš nekilnojamo turto mokesčio į valstybės biudžetą didinamos 4,7 mln. eurų.
Atitinkamai po pirmojo 2022 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos su ES lėšomis išaugo 146,1 mln. eurų ir iš viso sudarys 16 627,5mln. eurų.
Galiausiai įvertinus patobulintą biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Patobulinto 2022 metų biudžeto projekto pristatymą rasite čia.
