Vyriausybė kreipiasi į Prezidentą su prašymu teikti Seimui ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti NATO sutarties protokolus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie aljanso. 

Ministrų kabineto nutarimu Prezidento prašoma pateikti Seimui ratifikuoti 2022 m. liepos 5 d. Briuselyje pasirašytus Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo. 

„Nuoširdžiai sveikinome Suomijos ir Švedijos apsisprendimą prisijungti prie NATO ir džiaugiamės, jog procesas prasidėjo. Palaikydami šį žingsnį neabejojame, kad tai sustiprins ne tik NATO, bet ir Baltijos regiono bei Suomijos ir Švedijos saugumą“, – anksčiau yra sakiusi premjerė Ingrida Šimonytė. 

Suomijai ir Švedijai išreiškus valią prisijungti prie NATO ir sėkmingai įgyvendinus pirmuosius proceso žingsnius, ratifikuoti sutarties protokolą turės aljansui priklausančių valstybių parlamentai. 

Birželio pabaigoje Madride vykusio NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu abi valstybės pakviestos tapti NATO narėmis, o liepos 5 d. Suomijos ir Švedijos Prisijungimo protokolus Briuselyje pasirašė visų 30-ies NATO valstybių atstovai. 

Suomija ir Švedija NATO partnerėmis tapo 1994 metais, kai abi prisijungė prie Partnerystės taikos labui (angl. PfP) programos. Šių metų gegužės 18-ąją Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO. Lietuvos, Estijos ir Latvijos premjerai dar gegužę yra išreiškę visišką pritarimą istoriniams šių šalių apsisprendimams ir labai palankų jų vertinimą.