Karantinas ir išgyventos šeimyninės krizės UAB ,,Varnių Piras“ savininkų nepalaužė. Uždaryta ir tik šeimos šventėms duris atverianti ,,Medininkų“ kavinė visa ir poilsiavietė prie Lūksto ežero Varniuose laukia antrojo atgimimo. Tikimasi vėl surengti legendines Bliuzo naktis, sulaukti sąskrydžių, įmonių susibūrimų, poilsiautojų. Apie paslaugų verslą, jo sezoniškumą kalbamės su UAB,, Varnių Piras“ akcininke Alina Jociene.
– Kaip sekasi, kokie buvo pastarieji metai?
– Daugiau nei 3 dešimtmečius veikiantis verslas tikisi atsigauti po pauzės. Sustabdytos veiklos leido po truputėlį atnaujinti poilsio namelius, jų pristatyti daugiau, kad visa tai tarnautų lankytojų patogumui. Varniuose, šalia nuostabaus Lūksto ežero įkurtame poilsio parke yra poilsio namukų, gausybė vietos vieta palapinėms bei kemperiams, pirtis ir pokylių salė. Pramogoms skirtos krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelės, o gardžiam patiekalui ar kavos puodeliui – duris atvers vasaros kavinė ant ežero kranto.
– Ar planavote verslą?
– Niekas tuomet nesitikėjo, kad visa tai peraugs į tarptautinį festivalį, tiesiog darė, tai, kas tuo metu buvo įdomu. Čia rengiami didžiuliai žmonių susibūrimai išaugo iš vieno vienintelio draugų pasisėdėjimo gamtoje. Buvęs mano vyras turėjo ypatingą nuojautą, jam iškart patiko ši vieta, prie ežero. Jis mėgo muzikuoti, o jo draugas Dalius anuomet prekiavo muzikos instrumentais, varniškis Algis Blėka anuomet ėmėsi prodiuserio vaidmens. Legendinės, lietuviškuoju Vudstoku pramintos ,,Bliuzo naktys“, Varniuose jau rengiamos trečiąjį dešimtmetį, o juk viskas prasidėjo nuo paprasto draugų pasisėdėjimo gražioje gamtoje, jaunatviško maksimalizmo. Kartais graži vieta, pati aplinka padiktuoja, ką joje reikia daryti.
– Kokia buvo pati pradžia?
Pačioje pradžioje, vos kilus vizijai, teko nemažai valdiškų slenksčių pamindžioti: – ėjome į dabartinę Savivaldybę ar Vykdomąjį komitetą, kaip tai anuomet vadinosi ir prašėme leidimo šiai teritorijai išsinuomoti. Anuomet jaunas miestelio vadovas – laisva ranka mums suteikė teisę nuomotis 5 hektarus. Na, ir prasidėjo. Atsivežėme į šią vietą pirmąjį vagonėlį – tai buvo mūsų restoranas. Patys kepėm pyragus, pilstėm kavą, arbatą. Rengėm Varniuose šokius prie ežero. Anuomet buvo visko – čia užsimegzdavo meilė, buvo dainų. Bet visi žinojo, kad Varniai garsėja gerais šokiais. Pirmieji festivalių atlikėjai – ,,Arina ir Veto Bank“, a.a. maestro Vytautas Kernagis, grupė ,,Senas Kuinas“ ir kiti nemažiau garsūs muzikantai čia atvyko gal 1993 metais. Pamažu renginys augo – kaimo šokius keitė dvi dienas ir naktis skambanti muzika, kuri sutraukdavo kelis tūkstančius žiūrovų, čia noriai vyko Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Dabar turbūt lengviau būtų išvardinti tas muzikos grupes ir atlikėjus, kurios nėra koncertavusios Varniuose, prie Lūksto ežero rengiamuose sąskrydžiuose ar festivaliuose.
https://www.lukstasrestpark.lt/
–Su kokiais sunkumais susidūrėte?
– Teritorija gana didelė, ją reikia prižiūrėti. Čia auga ąžuolai, beržai. Rudenį tenka nugrėbti nubirusius lapus, samanytės, žolytė poilsio zonoje turi būti graži, prižiūrėta. Veikla buvo nutrūkusi dėl karantino, po pertraukos reikia iš naujo įsivažiuoti. Tikiuosi, kad šiemet liepos 1-2 dienomis suplanuotų ,,Bliuzo naktų“ neteks atšaukinėti. Daug ko regėjusi maisto prekybos senutė pašiūrė, visiškai supuvo. Dabar reikia ją pakeisti nauja. Čia įrengti mediniai namukai paprastučiai, be tualetų. Dabar juos reikia atnaujinti, pritaikyti prie augančių žmonių poreikių ir reikalavimų, o tai yra gan nepigus malonumas. Daug sukrėtimų patyriau dėl šeimyninių priežasčių – pavedė brolis. O ir valstybė neremia verslų. Nuo pirmos dienos, vos pradedi veikti, tenka susimokėti mokesčius, niekas neklausia, ar pavyko uždirbti. Nepaisant to Varniai, Lūksto ežeras ir čia rengiamos pramogos garsėja, draugiškiausia, laisviausia atmosfera. Susirenka nuostabūs žmonės, kurie jei patys valgo, būtinai pavaišins ir draugą ar kaimyną, o kartais ir nepažįstamąjį. Žiemos metu, taip pat reikia išgyventi. Žmonių srautai ne tokie dideli, kaip vasarą, tačiau nuomojame pirtelę, kubilą. Tai populiaru per šeimos šventes, draugai organizuoja žvejybą. Teko uždaryti Varnių miestelyje veikusią kavinę, nes po karantino žmonės daugiau laiko leidžia namuose, visiškas štilis. Atidarome ją pagal užsakymus – vestuvėms, gedulingiems pietums.
– Kokiomis istorijomis pritraukiate savo svečius?
– Specialiai tų istorijų nekuriame, viskas klostosi natūraliai. Lūkstas yra vienintelis Lietuvos ežeras, kuris gali į krantą išmesti gintarų. Netoliese, vos už 9 km nuo poilsiavietės yra paslaptingasis Lopaičių piliakalnis Tveruose, kuris garsėja savo nepaprastu šaltinio vandeniu, užburiančia ir mistiška vieta. Jei poilsiautojai nori, vežu, rodau, pasakoju. Be stebuklingo šaltinio Lopaičių take pilna kitų daugiau ar mažiau keistų dalykų, kurių dalis, spėjama, liudija šioje teritorijoje buvus pagonių apeigų vietą – šventvietę. Manoma, kad XIII a. čia stovėjo kunigaikščio Vykinto pilis. Stačiašlaitis ir iš pažiūros nedidukas, tačiau nuo jo viršaus atsiveria puiki panorama į, rodos, bekraščius Žemaitijos laukus. Džiaugiuosi, kad dabar vis daugiau žmonių ieško poilsio gamtoje, į Varnius vyksta iš Vilniaus, Kauno, kitų aplinkinių miestų. Tapome mažo miestelio traukos centru, pagrindinių pramogų organizatoriumi. O tai yra svarbu visam regionui. Mūsų pliažas smėlėtas, gražus. Patogu šeimoms su vaikais, nes pakrantė palaipsnui gilėja. Čia saugu.
Gera aura
Verslininkė atviravo, kad ,,Bliuzo naktys“ nėra vienintelis Varnių piro festivalis. Čia vyksta politikų sąskrydžiai, vykdavo unikalus etninės kultūros ir alternatyvios/sunkiosios muzikos festivalis KILKIM ŽAIBU. Tai vienas didžiausių Baltijos šalių folkloro ir sunkiosios muzikos festivalių. Džiugiausia pašnekovei, kad jos valdoma teritorija sukuria gerą aurą, padeda žmonėms šypsotis, švęsti, draugauti, čia galima rengti masinius susibūrimus.
