Ar galima iš tiesų suprasti mokytojo darbą bent kartą pačiam neatsistojus prieš klasę? O mokiniui – pasirinkti būsimą profesiją, jei apie ją žino tik iš vadovėlio ar interneto? Spalio 5-ąją Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijoje net 37 įvairių sričių profesionalai trumpam paliko savo įprastas darbo vietas ir tapo mokytojais. Mokytojo dienos proga jie vedė svečio pamoką.
Vieną pamoką – mokytojo vaidmenyje
Gydytojai, pareigūnai, mokslininkai, verslo, kultūros, technologijų ir kitų sričių atstovai turėjo neįprastą užduotį – savo profesinę patirtį paversti pamoka vaikams. Jau tradicija tampančios svečio pamokos „Patirčių mainai“ tikslas – ne tik supažindinti mokinius su profesijų įvairove. Mokykla siekia atsiverti visuomenei ir leisti žmonėms mokytojo darbą pamatyti ne iš šalies, o išbandyti praktiškai: pasirengti pamokai, atsistoti prieš mokinių klasę, sudominti, paaiškinti, atsakyti į netikėtus klausimus ir išlaikyti mokinių dėmesį 45 minutes. Kai kurie svečiai mokytojo profesiją išbandė pirmą kartą. Reikėjo ne tik papasakoti, ką veiki savo darbe, bet ir pagalvoti, kaip apie tai kalbėti vaikui, kaip sudominti klasę, kaip sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai ir kaip reaguoti į klausimus, kurių iš anksto nenumatei. Svarbu, kad žmonės iš įvairių veiklos sričių turėtų progą iš arčiau pažinti mokytojo kasdienybę ir pajusti, ką reiškia dirbti su vaikais. Galbūt vienam tai liks įdomi vienos dienos patirtis, o kitam taps mintimi, kad jo profesinės žinios ir sukaupta patirtis ateityje galėtų būti prasmingai perduodama mokykloje. Klaipėdos ,,Smeltės“ progimnazijoje svečiavosi ir buvę mokiniai. Šįkart jie grįžo ne sėsti į mokinio suolą, o stoti prieš klasę ir dalintis tuo, kur juos nuvedė mokykloje prasidėjęs kelias.
Profesiją galima patirti
Tuo pat metu mokiniai gavo progą susitikti su žmonėmis, kurių profesijų įvairovės neįmanoma sutalpinti į vieną pamoką. Pradinukai susipažino su kriminalisto darbu ir daktiloskopiniais tyrimais, verslumu, medelyno veikla, arboristo profesija, muitinės darbu, dirbtiniu intelektu ir robotika. Antrokų laukė neeilinis susitikimas su Lietuvos jūrų muziejaus delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų treneriu. Vyresniųjų klasių mokiniai susitiko su pasienio pareigūnais ir kinologais, gydytoju, miškininke, žuvininkystės specialistu, kalbėjo apie vėjo energetiką, chemiją, karjerą ir darbo rinką, socialinę pagalbą, mokslą bei kultūrinės veiklos vadybą. Vienam vaikui artimesnė pasirodė medicina, kitam – darbas su gyvūnais, trečiam – robotika ar dirbtinis intelektas. O kažkas galbūt pirmą kartą išgirdo žodį „arboristas“ ir sužinojo, kad egzistuoja profesija, apie kurią iki tol nė nebuvo pagalvojęs. Tokie susitikimai svarbūs ne todėl, kad po vienos pamokos vaikas turėtų nuspręsti, kuo taps. Svarbiau, kad jis pamatytų, kiek skirtingų kelių egzistuoja ir kiek skirtingų istorijų slypi už profesijos pavadinimo.
Atverti mokyklą visuomenei
Šiandien daug kalbame apie tai, kaip mokykla turėtų rengti vaiką gyvenimui, tačiau mokyklai reikia ryšio su pasauliu už jos sienų. Todėl „Smeltės“ progimnazijoje atvira mokykla suprantama ne kaip fiziškai atvertos durys. Tai mokykla, į kurią ateina skirtingų sričių profesionalai, tėvai, buvę mokiniai, miesto žmonės ir organizacijų atstovai. Jie atsineša savo žinias, patirtį, profesines istorijas, o kartu gauna galimybę iš arti pamatyti šiandienos mokyklą. Toks susitikimas keičia abi puses: mokinys pamato profesiją už vadovėlio ribų, o svečias – mokytojo profesiją už įprastų stereotipų ribų. Galbūt būtent atsistojęs prieš klasę žmogus pirmą kartą supras, kiek pasirengimo, lankstumo, kūrybiškumo, kantrybės ir gebėjimo bendrauti reikalauja viena pamoka. O gal pajus ir kitą šio darbo pusę – prasmę, kuri atsiranda tada, kai tavo žinios sudomina vaiką, paskatina klausti ir atrasti. Juk dalintis savo patirtimi, auginti sąmoningą bendruomenės narį visų mūsų pareiga.
O gal į mokyklą?
„Patirčių mainais“ Klaipėdos „Smeltės“ progimnazija siekiama stiprinti mokyklos ir visuomenės ryšį, grįstą abipusio dalijimosi patirtimi. Šia tradicine iniciatyva siekiama ne tik padėti mokiniams pažinti profesijų pasaulį, bet ir visuomenei geriau pažinti mokyklą – ne iš pasakojimų, o įžengusi į klasę. Mokytojai atveria klasės duris tam, kad įvairių sričių profesionalai pamatytų šiandienos mokinius, išbandytų save mokytojo vaidmenyje ir galbūt į mokytojo profesiją pažvelgtų kaip į vieną iš galimų savo profesinio kelio pasirinkimų.
Šiandienos mokyklai reikalingi ne tik žmonės, kurie visada žinojo, kad taps mokytojais, jai gali būti labai reikalingi ir tie, kurie pirmiausia tapo inžinieriais, mokslininkais, medikais, menininkais, technologijų ar kitų sričių profesionalais, o vieną dieną suprato, kad savo patirtimi nori dalytis su jaunąja karta. Gal todėl svarbiausias šios dienos klausimas buvo skirtas ne tik mokiniams – „Kuo norėtum būti?“ Jį buvo galima užduoti ir tą dieną į klases įžengusiems net 37 skirtingų profesijų svečiams: „O ar kada nors pagalvojote, kad galėtumėte būti mokytoju?“
Klaipėdos ,,Smeltės“ progimnazijos inf.
