Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) delegacija gruodžio 5-7 d. lankėsi Kazachstane. Susitikimuose su aukšto rango pareigūnais didžiausias dėmesys skirtas dvišalių ryšių plėtros galimybėms, ypač energetikos, prekybos, išteklių tiekimo, tranzito ir logistikos srityse. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama delegacija susitiko su Kazachstano prezidentu Kasymu Žomartu Tokajevu – aptarė ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, galimas bendras su Kazachstanu Lietuvos ir kitų Europos valstybių investicijas į naujų išteklių tiekimą.
Astanoje vykusiame susitikime su Kazachstano Nacionalinių verslininkų rūmų „Atameken“ Prezidiumo pirmininku Raimbeku Batalovu LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pasirašė bendradarbiavimo memorandumą tarp Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir „Atameken“ Užsienio prekybos rūmų. Įvyko susitikimai su Kazachstano Respublikos kasybos ir metalurgijos įmonių asociacijos vadovybe.
Dvišalių verslo ryšių plėtros galimybes LPK atstovai aptarė su Kazachstano pramonės ir infrastruktūros plėtros viceministru Iranu Šarchanu prekybos ir integracijos viceministru Kairatu Torebayevu. Susitikimuose pasidžiaugta partneriškais Lietuvos ir Kazachstano santykiais ir sutarta, kad tolimesnis šios partnerystės plėtojimas yra abipusiai vertingas.
Aptartas žaliavų baldų pramonei užtikrinimas, gaminių ir tauriųjų metalų (tarp jų ir ličio) tiekimas. Turint omenyje silicio reikalingumą puslaidininkių gamybai ir šios žaliavos svarbą visai Europai, diskutuota apie galimybę ateityje Kazachstane kurti įmones pradiniam jo apdirbimui. Planuojama, kad ateityje bus pasirašytas ketinimų protokolas, kuris atvertų galimybes toliau dirbti su konkrečiomis ministerijomis, tariantis dėl investavimo galimybių ir technologijų plėtros.
Vykusių susitikimų metu Lietuvos atstovai nekart pažymėjo, kad ekonominių santykių plėtra ir stiprinimas su Kazachstanu yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos interesas.
„Dabar ES rūpestį kelia žaliavų trūkumas tiekimo grandinėse, todėl Europos bendrovių investicijos Kazachstane artimiausiu metu gali tapti abipusio intereso ir ilgalaikės strateginės partnerystės pagrindu, kartu su patikimų logistikos maršrutų plėtra. Lietuvos įmonės yra pasirengusios pasidalyti savo patirtimi įgyvendinant dekarbonizacijos projektus. Siekiame plėsti verslo bendradarbiavimą su Kazachstanu įvairiose verslo srityse: atsinaujinanti energetika ir kaupimas, skaitmeninės technologijos pramonei, žemės ūkiui, viešosioms ir finansinėms institucijoms, efektyvaus energijos, vandens ir kitų materialinių išteklių naudojimo bei atliekų tvarkymo sprendimai“, – sakė V. Janulevičius.
Kazachstanas yra pirmaujanti šalis, kalbant apie naudingąsias iškasenas ir visus naujos kartos komponentus (silicis, litis ir kobaltas), kurie naudojami energijos kaupimo baterijoms, saulės baterijoms ir anglies pluošto medžiagoms.
„Lietuva su kitomis valstybėmis jau padarė nemenkus namų darbus, kad atsirastų ir ES garantija – 2022 m. lapkritį buvo pasirašytas strateginis ES memorandumas su Kazachstanu dėl žaliavų gavybos. Tai jau yra paskata drąsiau plėtoti dvišalius santykius ir saugiau investuoti. Tikimės, kad ateityje bus pasirašytas dvišalis tarpvastybinis ketinimų protokolas, kuris atvertų galimybes toliau dirbti su konkrečiomis ministerijomis, aptariant investavimo galimybes ir technologijų pėtrą, kuriant kartu gamybos grandines. Mūsų verslui ypatingai svarbus ir Transkaspijos transporto koridorius, jungiantis Europą su Kazachstanu per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną ir Sakartvelą, o jeigu pridėsime jungtį nuo Turkijos galime turėti koridorių su Baltijos jūra“, – pažymėjo LPK prezidentas.
