Nepaisant nuolatinių perspėjimų ir švietimo apie saugos darbe svarbą, metų pradžia jau tragiškai paženklinta žūtimis darbe. Šią savaitę užfiksuota informacija apie du mirtinus įvykius darbe. Šįkart abi nelaimės įvyko atliekant krovimo darbus.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas sako, kad dažniausiai mirtinos nelaimės įvyksta statybų sektoriuje, statybvietės – pavojingiausios darbo vietos. Šiuo atveju darbuotojų mirtis lėmė nesaugūs veiksmai darbo vietose atliekant krovimo darbus.
Vienas nelaimingas atsitikimas įvyko 2024 m. vasario 19 d., iškraunant krovinius iš transporto priemonės. UAB „Metalas ir mediena“ autokrautuvu buvo iškraunami kroviniai iš puspriekabės. Vežant krautuvu dėžę, ji susvyravo ir pradėjo slinkti. Šalia buvęs kiemsargis (valytojas) puolė prilaikyti slystančią dėžę, tačiau krisdama dėžė jį prispaudė. Darbuotojas ligoninėje mirė. Pirminiais duomenimis, kiemsargio (valytojo) darbo vietoje apskritai neturėjo būti.
Po trijų dienų, vasario 22 d., dar viena panašaus pobūdžio nelaimė užfiksuota UAB „Geras garas“ teritorijoje. Konteineryje, kuriame buvo sukrautos dėžės su stiklais, du darbuotojai su dviem rankiniais vežimėliais vežė dvi, viena ant kitos sukrautas dėžes. Apatinės dėžes kampas lūžo ir viršutinė dėžė pradėjo virsti ant darbuotojų. Vienas darbuotojas spėjo iššokti iš konteinerio, o kitas buvo prispaustas iš dėžės iškritusiais stiklo lakštais ant pakelto autokrautuvo vertikalių. Darbuotojas žuvo iš karto.
Abi nelaimės įvyko dėl darbuotojų nesaugių veiksmų, atlikus tyrimą paaiškės, ar darbdaviai užtikrino saugias darbo sąlygas ir organizavo darbus nepažeisdami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Kasmet dirbant su krautuvais įvyksta mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. 2023 m., neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant krovimo darbus su krautuvais, žuvo 1 ir buvo sunkiai pakenkta 12 darbuotojų sveikatai. Šiais metais, per vieną savaitę, tokie nelaimingi atsitikimai – net du, ir abu pasibaigė mirtimi.
Šie du pastarieji įvykiai, anot S. Balčiūno, kelia itin didelį susirūpinimą. Jis akcentuoja, kad kas ketvirtas nelaimingas atsitikimas pakraunant arba iškraunant transporto priemones įvyksta, kai ant dirbančiųjų užkrinta daiktai arba kroviniai. Krovos darbuose dalyvaujantys asmenys dažnai dirba per arti krautuvų, būna neatsargūs, taigi krintantis krovinys arba manevruojantys krautuvai juos sužaloja arba įvyksta mirtina nelaimė, kaip nutiko šįkart.
DSS skyriaus vedėjas akcentuoja, kad pakrovimas ir iškrovimas gali būti labai pavojingas. Transporto priemonės ir krovos darbuose naudojami mechanizmai, netinkamai juos naudojant, gali rimtai sužaloti žmones, net lemti mirtis. Sunkūs, didelių matmenų kroviniai, transporto priemonių ir krovos mechanizmų manevravimas, nenumatytas pajudėjimas iš krovos vietos, važiavimas atbuline eiga, darbas aukštyje (pavojus nukristi nuo rampų), neteisingas darbų organizavimas, bloga darbo drausmė, neblaivūs darbuotojai – dažniausia mirtinų arba sunkių sužalojimų priežastis.
Balčiūnas pabrėžia, kad sunkius, didelių matmenų arba krovinius, kurių svorio centras yra aukštai, reikia patikimai įtvirtinti, nes jų pasislinkimas yra pavojingesnis. Reikia atkreipti dėmesį, kad stabdant krovinio inercija didėja priklausomai nuo stabdymo jėgos ir krovinio masės. Kuo krovinio masė yra didesnė, tuo sunkiau jį išjudinti, o išjudinus sunkiau sustabdyti. Dulkės, purvas ar alyva ant krovimo paviršiaus gali sumažinti krovinio sukibimą su paviršiumi ir padidinti tikimybę, kad krovinys pasislinks transportavimo metu. Taigi krovimo paviršiai turi būti švarūs, sausi, neslidūs.
Tirdami nelaimingų atsitikimų priežastis VDI inspektoriai nustato, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, netinkamo darbų organizavimo ar naudojamų netinkamų darbo priemonių arba kai patys darbuotojai nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių arba instrukcijų ir taip rizikuoja savo sveikata ir gyvybe.
VDI atkreipia dėmesį į parengtas Metodines rekomendacijas, atliekant krovinių tvarkymo darbus, kuriose nurodoma pagrindiniai rizikos veiksniai, krovinių tvirtinimo principai, esminiai reikalavimai krovos mechanizmams, darbdaviams ir darbuotojams, dalyvaujantiems krovos darbuose. Šios rekomendacijos negali būti „receptu“ visiems atvejams, bet gali priminti krovos darbuose ir krovinių gabenime dalyvaujantiems asmenims saugius darbų atlikimo principus.
Kontaktams:
mob. + 370 698 73 025
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius
