Nenumaldomai artėja naujų mokslo metų pradžia, tad norėdami pasimėgauti paskutiniaisiais saulės spinduliais , išsimaudyti ežere. Rugpjūčio 21-25 dienomis Vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programų rėmimo konkurso ir Plungės miesto savivaldybės dėka PAJC lankytojai stovyklavo. Ši stovykla leido paįvairinti veiklas PAJC, o taip pat surengėme išvyką į Platelius.
Pažinti save per veiklas
Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau suprantama, kad norint išmokti mokyklos nebeužtenka. Jaunas žmogus mokosi per asmeninę patirtį, taip pat saugioje aplinkoje. Atviro jaunimo centro dienos stovykla sukvietė net 24 jaunus žmones atrasti, patirti ir išbandyti save komandoje. Šioje stovykloje siekėme supažindinti jaunus žmones su žemaitiškomis tradicijomis, pažinti save per veiklas, ir buvimu tarp draugų. Keliavome į Platelius, kurie šiemet tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine.
Žaidėme kroketą
Stovykla kvietė pakeliauti Žemaitijos paveldo keliu, pažinti dvarininkų kultūrą, mat būtent Plungė gali didžiuotis Žemaičių dailės muziejumi, kuris saugo muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę. Muziejuje saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos ir ne tik. Stovyklautojai galėjo susipažinti su ponų rūmų laisvalaikiu, XIX a. Lietuvos dvarų ir dvarininkų kultūra. Jaunimui buvo pristatoma dvarininkų laisvalaikio istorija, žinomų žaidimų ir užsiėmimų istorija bei praktinis aristokratiškų žaidimų išmėginimas: kortos (lošimų istorija) ir kroketas, tradicinis dvarininkų lauko žaidimas.
Palteliuose
Plateliuose apie saugų elgesį gamtoje, prie vandens ir savo namų aplinkoje jaunuolius informavo Plungės rajono bendruomenės policijos pareigūnė Matevičiūtė. Antram gyvenimui prikelti šiaudą padėjo sodų pynėja Dalia Lengvinaitė, kuri vedė įdomią edukaciją, rodė, kaip būdavo pinami sodai, kaip jie būdavo dekoruojami, kokia jų reikšmė. Lektorė tikino, kad sodai būdavo kabinami ne tik namus papuošti, jie siejami su kosmosu, metų laikų kaita, o taip pat ir magija. Kiekvienas užmegztas mazgelis, galėjo būti siejamas su noru, kuris sunykus sodui išsipildo, tai galimybė pakeisti savo gyvenimą, užsibrėžti naujus tikslus. Esame dėkingi Plateliuose įsikūrusių svečių namų ,,Banga“ šeimininkams už malonų priėmimą, skanų maistą, pirties malonumus ir nuostabią aplinką nakvynei. Be abejo, jaunatviška energija ir norėjimas išsikalbėti neleido sudėti akių ir aplinkiniams, tad ir po stovyklos turėsime išmokti dar keletą pamokų, kaip būti savimi, džiaugtis, bendrauti netriukšmaujant ir netrukdant aplinkiniams.
Kiekvienas pasiimame tiek, kiek esame verti
Kai kurie jaunuoliai tikrai atidžiai klausėsi lektorių ir gidų, tačiau kiekvienas iš gyvenimo pasiimame tiek, kiek esame verti. Vienas žmogus mato gėrį, grožį, noriai priima naują informaciją, o kiti nesugeba išsilaisvinti iš asmenybę ribojančių stereotipų ir nuostatų. Čia šiuo atveju norėtųsi prisiminti ne mūsų sukurtą, bet kažkur išgirstą istoriją apie musę ir bitę.
Jei paklaustumėte musės, ar yra apylinkėje gėlių, ji atsakys:
– Nežinau.. O va mėšlo štai tame griovyje – pilna.
Ir musė pradės vardinti visas šiukšliavietes, visas atmatas, ant kurių ji patupėjo.
O jeigu paklausite bitės:
– Ar tu matei čia apylinkėse kokias nors šiukšliavietes?
Tai ji atsakys:
– Šiukšliavietes? Ne, niekur nemačiau. Čia tiek daug kvapnių gėlių!
Musė iš tiesų pačioje gražiausioje pievoje ras nešvarumų, o bitė dumbliniausioje pelkėje ras lotoso žiedą ir surinks iš jo kvapnų nektarą.
