Vasario 18 dieną, Pasaulio lietuvių bendruomenė rinkosi į virtualų susitikimą, kuris vienijo net atokiausiuose kraštuose gyvenančius mūsų tautiečius. Birmingeme gyvenantis kūrėjas, knygos „Krauju palaimintos plunsksnos“ autorius, Birmingemo lietuvių bendruomenės valdybos narys Algimantas Romanauskas sukvietė rašytojus, politologus, kultūros žmones paminėti svarbios kultūrai datos – 241-ųjų Kristijono Donelaičio mirties metinių. Jis kvietė prisiminti šią iškilią asmenybę, jo indėlį į mūsų krašto istoriją, raštiją.
www.mokslolietuva.lt J. Varno iliustracija 1963
Lyg jungtis
Renginys parodė, kad Lietuva, jos kultūros, istorija yra daug daugiau nei teritorija. Mūsų šalis egzistuoja pasaulyje, apie ją diskutuoja, kalba, ja gyvena net atokiausiuose kraštuose įsikūrę lietuviai, kurių širdyse – dalelė Lietuvos. „Menininkai, o ypač rašytojai, man yra lyg Dievai Olimpe, todėl norėjau juos sukviesti ir paminėti Kristijoną Donelaitį, pamokslininką nuo kurio prasidėjo mūsų literatūros istorija“, – akcentavo renginio iniciatorius A. Romanauskas.
A. Romanauskas ( kairėje) ilgiau nei ketverius metus Birmingeme gyvenantis lietuvis, nepamiršta gimtosios Lietuvos
Visus susirinkusiuosius į nuotolinį susibūrimą sveikino Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Ciesiulis, kuris džiaugėsi ypatinga renginio šiluma. Klaipėdos vicemeras akcentavo Kristijono Donelaičio, kaip lietuvių kultūros pradininko, epochos vertybinių nuostatų formuotojo reikšmę, su kuriuo prasidėjo lietuvių kalba, raštija. Jis džiaugėsi, kad Birmingemo lietuvių bendruomenės aktyvumu, pasaulio lietuviais, kurie yra lyg jungtis tarp Lietuvos ir pasaulio. Kristijonas Donelaitis yra kilęs iš Mažosios Lietuvos, jo reikšmė aktuali ir Klaipėdai. Dar 1973-aisiais metais Klaipėdoje atidengtas vienas pirmųjų K. Donelaičio atminimą įamžinančių paminklų, uostamiesčio žmonės renkasi prie jo sausio pirmąją, paminėti jo gimtadienio. K. Donelaičio vertybės, pasaulėžiūra aktuali iki šių dienų, todėl šis minėjimas esąs vicemerui A. Cieciuliui labai svarbus.
Žodžio sklaida Olandijoje
Donelaičio gyvenimo tarpsnius, jo svarų indėlį į mūsų istoriją priminė Klaipėdos universiteto doc. dr. Silva Pocytė. Jo aktualumą pasaulio mokslui iliustravo vienas K. Donelaičio tyrinėtojų Michel de Vaan, kuris K. Donelaičio „Metus“ išvertė į olandų kalbą. Jis atviravo, jog verčiant teko spręsti keletą problemų – palikti hegzametrą, ar pasirinkti laisvesnę jo formą, palikti stilistiką, vardus, kurių atitikmenų ieškojo olandų kalboje. Šis kūrinys skaitomas Olandijoje, publikuotas su dailininko V. Kalinausko iliustracijomis. Atsiliepimų daug nesulaukta, nes knygos pristatymai sustojo dėl karantino, tačiau, be jokios abejonės, ji dar bus populiarinama. Lyginamosios lingvistikos specialistas žavėjosi vis dar gyva viena seniausių indoeuropiečių kalbų, kuri yra išlaikyta, išpuoselėta, mylima.
Donelaičio rašytinį palikimą Olandijoje tyrinėja lingvistas Michel de Vaan
Kultūros idėjoms laikas ir atstumas neegzistuoja
Renginyje dalyvavo lietuvių kilmės emigrantai gyvenantys Havajuose, Kanadoje, Nyderlanduose, Olandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Kanadietis rašytojas Antanas Šileika prasitarė, kad truputėlį Donelaičio įkomponavo savo knygoje „Bronzinė moteris“. Kūrinys parašytas anglų kalba, o vėliau išverstas į lietuvių kalbą. Tad Donelaitis, jo idėjos sklinda ir įgauna savitą, pasaulinį mastą. Austėja Šilenytė rodė savo rankomis išaustas lietuviškas juostas, kuriomis mūsų šalį pristato Kanadoje. Anot renginio dalyvių, su kalba keičiasi žmonių mąstymas, elgsena, tačiau niekada nepamirštama esmė, gimtinė, šaknys. Svarbu pajausti save, savo savastį ir mažuose dalykuose, per kūrybą išreikšti save ir visą gyvenimą ieškoti Lietuvos. Emigracija – dviejų buvimų dovana. O Lietuva – be galo atvira kultūrai, kuriantiems žmonėms šalis.
Pasaulio Lietuviai – puoselėja ir saugo savo šaknis.
