Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje rinkos dalyviai su gana dideliu pasitikėjimu prognozavo, kad Europos Centrinis Bankas jau pavasarį mažins bazines palūkanų normas.
Tokios prognozės buvo grindžiamos nuosekliai iki tol mažėjusia infliacija, Euro zonos ir visos Europos Sąjungos ekonomikos augimo lėtėjimu. Ir Lietuvos pramonė jau su viltimi laukė pavasario, kad bent rudeniop galėtų tikėtis geresnių rezultatų.
Ir taip, metinė infliacija Euro zonoje 2024 m. sausio mėn. siekė 2,8 proc. (gruodžio mėn. ji siekė 2,9 proc.). Atrodytų viskas neblogai. Tačiau auga nerimas dėl bazinės infliacijos rodiklių, kurie nemažėja taip greitai, kaip tikėtasi.
Bazinė infliacija Euro zonoje šių metų sausio mėn. siekė 3,3 procentus. Savo ruožtu vienas iš esminių infliacijos variklių – darbo užmokestis, jei ir lėčiau, tačiau nenustoja augti.
Maža to, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse tebevyksta derybos dėl darbo užmokesčio didinimo. Taigi darbo rinka išlieka gana stipri.
Paslaugų infliacija Euro zonoje pirmą šių metų mėnesį siekė 4,0 procentus (Lietuvoje tuo pačiu metu ji siekė net 6,3 proc.), t. y. buvo du kartus aukštesnė nei Europos Centrinio Banko siekiama 2,0 proc. infliacija. Tokie infliacijos rodikliai dar neleidžia Europos Centriniam Bankui skelbti, kad kova su infliacija yra baigta.
Sprendimus dėl palūkanų mažinimo vėlina ir JAV Federalinis rezervų bankas. Nors metų pradžioje daugelis ekonomistų turėjo kitokių lūkesčių, FED taip pat stebi infliacijos galimą pakilimą, vis dar gana stiprias darbo rinkos tendencijas. Nors anksčiau buvo manoma, kad pavasarį jau fiksuosime pirmą palūkanų normų mažinimą JAV, tai šiuo metu birželio mėnuo nurodamas kaip tikėtinas pirmojo palūkanų mažinimo mėnuo.
Ir tai yra nerimo signalas laukiantiems Europos Centrinio Banko sprendimų. Istoriškai jis apie 6 mėnesiais vėliau priimdavo su palūkanomis susijusius sprendimus. Jau yra konstatuojama, kad tikėtina, jog ir šį kartą Europos Centrinis Bankas sprendimų dėl palūkanų normų mažinimo nepriims anksčiau nei JAV Federalinis rezervų bankas. Nedrąsiai, bet pasigirdo ir vertinimų, kad jos gali būti mažinamos vėliau nei birželio mėnesį.
Tad tiek vilčių teikęs palūkanų mažinimo metų pradžioje miražas po truputį tolsta. O kartu su juo tolsta kapitalo prieinamumas Lietuvos verslui.
Be to, šią žiemą Europos Komisija sumažino Europos Sąjungos augimo 2024 metais prognozes.
Praėjusių metų rudenį buvo prognozuojama, kad Europos Sąjungos ekonomika šiais metais augs 1,3 proc., tačiau šią žiemą jau manoma, kad augimas sieks tik 0,9 procentus. Prognozuojama, kad infliacija 2024 metais Europos Sąjungoje sieks 3,0 proc., t. y. ji bus vis dar gerokai aukštesnė nei siekiama 2,0 proc. infliacija. Nelabai įkvepia…
Taigi yra žinoma, kad šių metų ekonomikos ir tarptautinės prekybos augimas bus lėtesnis nei tikėtasi anksčiau, o Europos Centrinio Bankas ir Federalinis rezervų bankas laikosi labai rezervuotos pozicijos dėl palūkanų mažinimo. O ką tuo metu daryti Lietuvos verslui, kurio prieiga prie kapitalo yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje?
Atsakymas yra gana paprastas. Reikia daryti tai, ką galime. Ir mes (verslas kartu su paramą administruojančiomis institucijomis) galime ir privalome užtikrinti maksimaliai greitą ir efektyvų RRF pramos verslui priemonių įgyvendinimą, t. y. didžiausias dėmesys šiuo metu turi būti skiriamas aktyviam priemonių įgyvendinimui, o ne pasyviam palūkanų normų kitimo stebėjimui.
Verta prisiimti atsakomybę už tai, ką galime padaryti patys.
