Dažnai sakoma, kad šeima yra itin svarbi kiekvieno žmogaus saugumo, laimės ir meilės pagrindų, jų praktinio taikymo ir veikimo modelių formavimosi vieta. Norint suprasti visuomenę, jos nuostatas ir veikimo modelius visada verta pasidomėti tose visuomenėse vyraujančia šeimos sandara, struktūra, jos saugumą užtikrinančiais veiksniais. Ir šie veiksniai tampa vieni pagrindinių skaičiuojant ištisų šalių laimės indeksą.
Siūlau šį kartą pakalbėti apie saugumo jausmą, šeimos verslą ir jo svarbą šalies ekonomikai. Gal, pažvelgę į šį fenomeną iš šeimos pozicijų, geriau suprasime, kokią šalies ekonomiką mes norime kurti, kokia verslo struktūra didintų ir šalies vidinį susitelkimą ir ryžtą, ir ne tik ekonominį, bet ir geopolitinį saugumą.
Skaičiuojama, kad šeimos verslai generuoja apie pusę viso pasaulio BVP ir sukuria darbo vietas apie 65 proc. visų pasaulio dirbančiųjų. Pasaulyje 500 stambiausių šeimų įmonių generuoja tiek pajamų, kad jos kartu galėtų būti traktuojamos kaip trečioji didžiausia ekonomika pasaulyje po JAV ir Kinijos.
Maža to, pripažįstama, kad būtent šeimų verslai sugeba geriausiai prisitaikyti prie kompleksiškų verslo aplinkos sąlygų, nuosekliai kurti ir diegti inovacijas
Vokietijoje šeimos įmonės generuoja apie 49 proc. viso BVP ir sukuria apie 60 proc. visų darbo vietų. Net 54 proc. visos JAV ekonomikos yra sukuriama šeimų įmonių. Jos ten sukuria apie 59 proc. visų darbo vietų.
Kinijoje, strateginėje Vakarų ekonomikos konkurentėje, šeimų įmonės generuoja apie 51 proc. viso šalies BVP ir sukuria darbo vietas 80 proc. visų dirbančiųjų.
Reikia daugiau pavyzdžių? Štai jie. Italijoje šeimos verslas sukuria 68 proc. šalies BVP ir apie 70 proc. darbo vietų, Ispanijoje, atitinkamai, 70 ir 86 procentus. Pasaulyje daugiausiai šeimos verslų sukurta vartojimo prekių (18 proc. visų šeimos įmonių), pramonės (16 proc. visų šeimos įmonių) ir maisto produktų (13 proc. visų šeimos įmonių) sektoriuose. Tyrimai rodo, kad būtent šeimos įmonės daugiau dėmesio skiria veiklos tvarumui ir inovacijoms.
Europos Sąjungoje skaičiuojama, kad apie 17 mln. įmonių yra šeimos įmonės ir jos sudaro apie 60 proc. visų įmonių ir sukuria darbą 100 mln. asmenų (arba 52 proc. visų dirbančiųjų).
O kas tuo metu vyksta Lietuvoje? Lietuvoje tik apie 38 proc. įmonių yra šeimos verslai.
EBPO tyrimai rodo, kad kas trečias šeimos verslo perdavimas sekančiai kartai yra nesėkmingas ir tik kas dešimtas perdavimas antrai kartai pasiteisina. Lietuvoje apie 95 proc. šeimos įmonių yra vis dar pirmos kartos įmonės. Taigi rizikos, susijusios su šeimos verslu, yra didelės, tačiau teigiamas poveikis ekonomikai, jei pavyksta, nenuginčijamas.
Klausimas, kaip mes užtikrinsime, kad šeimos verslai Lietuvoje nebūtų tik vienos kartos momentinis proveržis, tačiau taptų ilgalaikės ekonominės šalies gerovės pagrindu. Manau, pats laikas mums susėsti ir pagalvoti, kaip užtikrinti sėkmingą sisteminį šalies šeimos verslo perdavimo ateinančioms kartoms procesą.
Supraskime, kad jaunosios kartos barimais ir pamokslais niekuo neįtikinsime. Jų sprendimus ir darbus nulems tai, ką mes darome, kokį vidinį saugumą jiems kuriame čia ir dabar. Jei jie jausis saugūs dabar, tikėtina, kad jiems nekils abejonių, kur ir kaip vėliau vystyti verslą, o atėjus reikalui ir jį apginti.
Gražiausioms metų šventėms praėjus ir vilties kupinų Naujųjų Metų belaukiant šeimos ir šeimos verslo saugumo temomis kviečius visus šiuo metu ramiai pagalvoti.
