Naujausi Valstybės duomenų agentūros paskelbti pramonės produkcijos pokyčių duomenys jau leidžia daryti išvadas, su kokiomis nuotaikomis žengsime į paskutinį šių metų ketvirtį. Balandžio pabaigoje ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai, ir pagrindiniai šalies ekonomistai prabilo apie prasidėjusią recesiją. Ar pavyks išsikapstyti? Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių.
Pramonės produkcija šių metų rugpjūčio mėn., palyginti su liepa, padidėjo 3,8 proc., apdirbamosios gamybos produkcija didėjo 3,5 procento. Bet teigiamos vasaros pabaigos nuotaikos dar nereiškia, kad jau visos pramonės problemos išspręstos.
Pramonės produkcija šių metų rugpjūčio mėn. yra mažesnė nei prieš metus net 6,7 procento, palyginti tą patį mėnesį, o šių metų sausio-rugpjūčio produkcija yra 6,6 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Apdirbamosios gamybos produkcija šių metų rugpjūčio mėn. yra 2,8 proc. mažesnė nei 2022 m. rugpjūčio mėn. ir jos produkcija šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais yra 4,8 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tarpinio vartojimo ir ilgalaikio vartojimo prekių produkcijos apimtys yra daugiau nei 10 proc. mažesnės šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais nei jos buvo tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Reikia pastebėti, šalies pramonės sektoriai vystosi nevienodai. Tuo metu, kai visos pramonės produkcijos indeksai yra mažesni nei apdirbamosios gamybos produkcijos indeksai (žr. grafiką), tai daug tradicinių eksportuojančių šalies pramonės sektorių produkcijos indeksai yra mažesni nei apdirbamosios gamybos.
Chemikalų ir chemijos produktų, baldų gamybos ir medienos gaminių, maisto gamybos, tekstilės ir drabužių siuvimo sektorių produkcijos indeksai yra mažesni nei visos apdirbamosios gamybos ir pastarųjų mėnesių pokyčiai nerodo ženklių pokyčių.
Sėkmingiau dirba (ir jų produkcijos indeksai augo labiau rugpjūčio mėn., palyginti su liepa) kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos, kitų transporto priemonių įrangos gamybos, variklinių transporto priemonių gamybos, metalo gaminių, mašinų ir įrangos remonto sektoriuose.
Taigi ir nuotaikos atskiruose pramonės sektoriuose skiriasi. Smagu, kad vieniems sekasi, bet didelį nerimą kelia tai, kad tradiciniai eksportuojantys sektoriais susiduria tiek su išorės paklausos, tiek su vėl pradėjusiomis kilti energijos išteklių kainų bei sunkėjančių investavimo sąlygomis (dėl palūkanų normų aukštumo) problemomis.
