Europos Centrinis Bankas (ECB) vakar nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Nors, viena vertus, ECB vadovė spaudos konferencijos metu užsiminė, kad ECB pradeda diskusijas dėl dabartinės griežtos pinigų politikos švelninimo, tačiau buvo pasakyta, kad ECB sprendimams priimti reikia daugiau informacijos dėl darbo užmokesčio duomenų augimo. Tikėtina, ECB ryžtą stabdo ir JAV Centrinio Banko (FED) pasikeitusi pozicija. Optimistines vasario nuotaikas kovą FED keitė į gerokai atsargesnes.
Taigi tikimybė sulaukti mažesnių palūkanų jau pavasarį faktiškai ištirpo. Savo ruožtu rinkų nuomonė, kad ECB sumažins palūkanas birželį, padidėjo nuo 63 proc. iki beveik 79 proc. Šiuo metu prognozuojama, kad iki metų pabaigos ECB sumažins palūkanas 3,8 karto, t. y. linkstama prie 4 palūkanų karpymų po 0,25 proc. punktus.
Nes infliacija euro zonoje toliau nuosekliai mažėja, didžiausia dalimi tai vyksta dėl energijos kainų mažėjimo. ECB prognozuoja, kad 2024 metais infliacija sieks 2,3 proc., 2025 metais – 2,0 proc., o 2026 metais – 1,9 proc.
Bazinės infliacijos prognozuojami rodikliai taip pat patikslinti ir sumažinti. Prognozuojama, kad bazinė infliacija 2024 metais sieks 2,6 proc., 2025 metais – 2,1 proc. ir 2026 metais – 2 procentus.
Bet kol kas daug lėčiau mažėja paslaugų infliacija ir jau minėtas darbo užmokesčio augimas. Šiuo metu tai du rodikliai, kurie įvardinami kaip keliantys didžiausią nerimą ECB. Tad šių metų birželio mėn. ECB sprendimai didžiausia dalimis priklausys nuo šių dviejų rodiklių (ir to, kiek darbo užmokesčio augimo įmonės dengs pelno mokesčio sąskaita) dinamikos.
Christine Lagarde pasakė, kad euro zonoje toliau tęsiantis infliacijos lėtėjimo tendencijoms, dar būtina nori sulaukti daugiau duomenų ir informacijos. Ir tos informacijos šiek tiek daugiau ECB turės balandį ir jau gerokai daugiau birželį. Kalba greičiausiai eina būtent apie darbo užmokesčio dinamiką euro zonoje – daug duomenų bus paskelbta gegužę.
Gera žinia tokia, kad ECB prognozuoja ekonomikos euro zonoje silpną atsigavimą jau nuo šių metų antros pusės. Ir net jei 2024 metų euro zonos ekonomikos augimo prognozė kiek sumažinta (iki 0,6 proc.), tikimasi, kad ekonomika pagyvės ir 2025 metais ji augs 1,5 proc., o 2026 metais – 1,6 proc.
Svarbu pažymėti, kad tikimasi, jog ekonomikos atsigavimo varikliais bus vidaus vartojimas ir investicijos.
Kiek mažiau artimiausiu metu pasitikima eksporto indėliu į ekonomikos augimą. Tai bloga žinia Lietuvai, kurios ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto.
Ką šios prognozės reiškia Lietuvos pramonei? Nors pramonė 2024 m. pradėjo pozityviai ir stabilizacijos tendencijos pramonėje stiprėja, kapitalo prieinamumas dar gana ilgą laiką išliks labai prastas. Jis toks bus dar bent pusę metų skaičiuojant nuo birželio. Vadinasi, pagerėjimo sulauksime geriausiu atveju gruodį, o rimtesnio pokyčio jau tik kitais metais. Visus šiuos metus dirbsime, deja, su labai apsunkinta kapitalo prieiga.
Telieka dar kartą paraginti išnaudoti visas kitas šiuo metu siūlomas priemones investicijoms skatinti.
O tai reiškia, kad tiesiog privalu aktyviai naudotis Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų siūlomomis galimybėmis ir pasinaudoti RRF paskolinėmis priemonėmis.
Nesnauskime, laukia tikrai sunkūs metai, kuriuos reikėtų ne tik išgyventi su minimaliais praradimais, bet ir nesustabdyti ekonomikos ir inovacijų, žalinimo ir energetinės nepriklausomybės projektų plėtros.
Be šių iniciatyvų mūsų ekonomika lėtės ir taps vis mažiau konkurencinga bei patraukli naujiems investuotojams.
