Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir visai ES).
Bet nors ECB valdytojai sutarė, kad dar per anksti diskutuoti apie palūkanų normų mažinimą, tarp eilučių galima įskaityti ir gerų naujienų. Rinkos nuskaito ne tik kokia, bet ir kaip buvo pateikta informacija, ypač komunikaciją apie atlyginimus ir pelno maržas.
Infliacija vis dėlto pamažu veikė atlyginimus: spartėjant infliacijai, darbuotojai spaudžia darbdavius kelti algas, lėtėjant infliacijai – nedarbo grėsmė spaudžia darbuotojus mažinti savo apetitą.
Pastarieji nedarbo rodikliai Lietuvoje rodė prastas tendencijas ir ekonomistai prognozuoja, kad nedarbas dar didės nuo 6,6 proc. iki 6,8 proc. Savo ruožtu infliacijos rodikliai Lietuvoje džiugina: Lietuvoje metinė infliacija gruodį siekė 1,6 proc., o mėnesinė buvo neigiama ir sudarė -0,6 proc. Visos ES metinė infliacija gruodį buvo 3,4 proc., kai lapkritį – 3,1 proc. Prieš metus šis rodiklis siekė 10,4 proc.
Šia prasme ECB politika suveikė, nes pakilus palūkanoms, sulėtėjo ekonomikos aktyvumas, o kartu ir infliacija. Ir nors kol kas nėra duomenų apie atlyginimų dinamiką 2024 m., spėčiau, kad dėl pirma – pakritusių pardavimų ir antra – infliacijos lėtėjimo iš verslo pusės derybų metu bus spaudimas darbuotojams dėl algų.
Taigi gruodžio mėnesį ECB valdančioji taryba nutarė pagrindinį dėmesį skirti euro zonos „namų“ infliacijai ir dviem jos indikatoriams – darbo užmokesčiui ir įmonių pelno maržoms.
Vakar po ECB pinigų politikos posėdžio ECB vadovė Christine Lagarde pasidalino pirminiais duomenimis apie atlyginimų dinamiką euro zonoje ir euro zonos įmonių pelnų maržų dinamiką – abudu indikatoriai, anot ECB vadovės, sulėtėjo.
- ECB vidiniai euro zonos atlyginimų sekimo instrumentai rodo, kad 40 proc. euro zonos darbuotojų (kuriuos dengia ECB instrumentai), kurių sutartys baigėsi 2024 m. gruodį, 2024 m. pradėjo su nepasikeitusia alga.
- ECB duomenys taip pat rodo, kad euro zonos verslo pelno maržos traukiasi: euro zonos įmonės nebeperkelia viso darbo užmokesčio augimo vartotojams, o dalį padidėjusių kaštų dėl išaugusių atlyginimų kompensuoja iš vidaus, t. y. mažina pelno maržas.
Rinkos šią žinią priėmė teigiamai:
— ECB bazinių palūkanų mažinimo tikimybė balandį pakilo iki 93 proc.
— Rinka tikisi, kad birželį nuo dabartinio lygio palūkanos euro zonoje bus sumažintos 2 kartus.
— Rinka tikisi, kad gruodį nuo dabartinio lygio palūkanos euro zonoje bus sumažintos 5 kartus po 0,25 proc. punkto.
Maža to, po vakar naujienų keitėsi ir Euro – JAV dolerio kursas. Po ECB spaudos konferencijos jis krito 0,5 proc. (žr. grafiką) Tai rodo, kad rinka pamatė daugiau palūkanų karpymo signalų.
Tad pasikelkim sau nuotaiką bent kad ir nelabai artima, bet labai svarbia gerąja perspektyva, kad palūkanų karpymas bus greitesnis nei griežta ir atsargi ECB valdytojų retorika, ir nors pajusime tai ne itin greitai, bet neprieinamo kapitalo įšalo laikai baigsis.
