Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pasiūlius 2025 metais taikyti 1038 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) perspėja, kad toks žingsnis didintų įtampas darbo rinkoje ir dar labiau gramzdintų šalies pramonės atsigavimo lūkesčius.
Priėmus SADM sprendimą MMA didėtų 114 eurų, arba 12 proc., o minimalus valandinis atlygis didėtų iki 6,35 euro, dabar – 5,65 euro. Toks siūlymas ignoruoja po pandemijos Lietuvos darbo rinkoje fiksuojamas įtampas ir tai, kad Lietuvoje realiojo darbo užmokesčio augimo pagreitis per pastaruosius penkerius metus buvo 16,5 proc. – t. y. 11 kartų daugiau nei EBPO vidurkis.
„Įmonės dar vis susitaiko su prarastu produktyvumu, tebesaugo darbuotojus ir jų neatleidžia. Bet pramonės lūkesčių subjurimas ir paslaugų sektoriaus nuotaikų prastėjimas euro zonoje žada mums niūrų rudenį. Dar net neturint ekonomikos prognozių, kurios įvertintų, kaip ekonomika augo šių metų II ketvirtį, kokios tendencijos nusimato iki metų pabaigos, MMA jau planuojama kelti 114 eurų, arba 12 proc. Augantys atlyginimai yra gerai, bet ne tada, kai jie auga nepaisant darbo našumo, nepaisant konkurencingumo ir nepaisant ekonomikos prognozių“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK ekonomistė E. Stonkutė atkreipia dėmesį, kad tokia politika prisideda prie Lietuvoje augančio registruoto nedarbo.
„Liepos mėn. 1 dieną registruotas nedarbas Lietuvoje jau siekė 8,5 ir tai buvo 0,3 punkto daugiau nei birželio mėn. 1 dieną. Dviejuose šalies regionuose (Kauno ir Marijampolės) jis jau viršijo 9 procentus (abiejuose siekė 9,2 proc.). Panevėžio regione registruotas nedarbas priartėjo prie 9 proc. (siekė 8,8 proc.). Laisvų darbo vietų registruojama taip pat palyginti mažai. Šių metų birželio mėn. registruota tik apie 15 000 laivų darbo vietų, kai 2022 metais tokiu pačiu metu jų buvo registruota daugiau nei 20 000“, – sako E. Stonkutė.
„Ir tikrai nėra gerai, jei atlyginimai didinami dirbtinai, jei jų augimas labiau primena kylantį ant mielių pyragą, nei adekvatų, atitinkantį augimą tempus pridėtinės vertės paskirstymą. Jei niekam nerūpi tai, kad pramonės įmonės susiduria su paklausos eksporto rinkose trūkumu, vėl kyla elektros kainos, kapitalo kaštai iš esmės nemažėja, o prieiga prie kapitalo itin ribota.
JAV dėl nedarbo padidėjimo 0,5 proc. svarsto apie palūkanų mažinimą, nes darbo vieta ir žmonių pajamos svarbu. Lietuvoje tai šiuo metu nieko nejaudina. Atlyginimai nustatinėjami dar nesugeneravus pridėtinės vertės.
Diskusijos dėl MMA vėl virsta eiliniu politiniu, nieko bendra su ekonomika neturinčiu turgumi. Pramonės įmonės susiduria su paklausos eksporto rinkose trūkumu, vėl kyla elektros kainos, kapitalo kaštai iš esmės nemažėja, o prieiga prie kapitalo itin ribota. MMA kėlimas daugiau nei 10 proc. šiuo metu yra labai sunkiai pakeliamas uždavinys stagnuojančiai pramonei ir neatsakingas politikavimas. Nes negalėdamos išlaikyti darbuotojų įmonės juos tiesiog atleis“, – sakė LPK prezidentas.
