„Mes išties girdime dažniausiai tuos klausimus kas bus po metų, tai yra, ukrainiečiai, kurie kreipiasi į mus tiek toli negalvoja, tas neapibrėžtumas toks labai didelis. Jiems dažniausi klausimai, kaip prasitęsti leidimą toliau gyventi. Po to, aišku, jei pasibaigs laikinoji apsauga, bus klausimai, kaip likti toliau Lietuvoje“, – LRT radijui sakė E. Gudzinskaitė.
„Apie pilietybę praktiškai nesulaukiam klausimų. Jei pažiūrėtume, kiek pastaraisiais metais ukrainiečių linkę įgyti pilietybę – tik vienetai, šiais metais natūralizacijos tvarka tik devyni ukrainiečiai įgijo pilietybę“, – teigė ji.
Anot vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abromavičiaus, pilietybė yra universalus institutas ir neskirstoma, kokios šalies pilietis ją nori gauti. Tam keliami aiškūs reikalavimai: pragyventi dešimt metų, mokėti lietuvių kalbą. Išimtys taikomos tuokiantis su Lietuvos piliečiu, tuomet laikas sutrumpėja.
Jo teigimu, ukrainiečiai taip pat gali pretenduoti į leidimą nuolat gyventi Lietuvoje čia praleidę penkerius metus, turėdami bazines lietuvių kalbos žinias, nekeldami rūpesčių nacionaliniam saugumui.
Anot E. Gudzinskaitės, gauti nuolatinio gyventojo leidimą daugeliui ukrainiečių gana sudėtinga dėl mobilaus gyvenimo būdo.
„Tam, kad gautum nuolatinio gyventojo statusą, turi nuolat gyventi Lietuvoje penkerius metus. Mes pastebėjome, kad ukrainiečiai yra pakankamai mobilūs, nemaža dalis vis dar nori grįžti į Ukrainą. Būna tokių atvejų, kad sugrįžta, pagyvena, supranta, kad neįmanoma gyventi, grįžta. Tęstinumo neišlaiko, būna išvykę iš Lietuvos“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Rytų Europos studijų centras neseniai paskelbė atlikti tyrimo duomenis, kurie parodė, kad dauguma ukrainiečių neturi labai apibrėžtų ateities planų. Į klausimą, kiek laiko planuoja likti Lietuvoje 41 proc. atsakė, kad kol jų gimtinėje baigsis karas, 39 proc. nurodė planuojantys čia praleisti kelerius metus. Apie dešimt procentų teigė apsisprendę čia likti, dar tiek pat teigė būsiantys tol, kol bus galima įsikurti saugiai Ukrainoje.
„Įtariu, kad buvome pirmieji, kurie uždavė klausimą, apie galimybę įgyti Lietuvos pilietybę. Turiu įtarimą, kad daugelis ukrainiečių nelabai žino, kokiomis sąlygomis galėtų siekti pilietybės. Tai tik labai neapibrėžta galimybė ateityje“, – teigė Europos studijų centro tyrimų programų vadovas Tomas Janeliūnas.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 86 tūkst. Ukrainos piliečių.
