„Amžinosios cheminės medžiagos“, arba PFAS, randamos kosmetikoje, nepridegančiuose virtuvės induose ir neperšlampamuose drabužiuose. Jos siejamos su kelių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, vaisingumo problemomis ir vaikų raidos sutrikimais.
Šių sintetinių cheminių medžiagų randama dirvožemyje ir vandens telkiniuose visame pasaulyje, o trečiadienį žurnale „Environmental Science and Technology Letters“ paskelbtame naujame tyrime teigiama, kad tualetinis popierius „turėtų būti laikomas potencialiu dideliu PFAS šaltiniu“ nuotekų valymo sistemose.
Tyrėjai teigė, kad PFAS kiekio nuotekose mažinimas yra „labai svarbus“, nes šios cheminės medžiagos yra potencialiai kenksmingos.
Kai kurie gamintojai, perdirbdami medieną į celiuliozę, prideda PFAS, kurių pėdsakai gali užteršti galutinį produktą – tualetinį popierių. Perdirbtas tualetinis popierius taip pat gali būti gaminamas iš pluošto, kurio sudėtyje yra PFAS, sakoma tyrime.
Tyrėjai tyrė Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Vakarų Europoje parduodamo tualetinio popieriaus ritinėlius, taip pat nuotekų mėginius iš nuotekų valymo įrenginių JAV.
Pagrindinės aptiktos medžiagos buvo junginiai (diPAPs, „disubstituted polyfluoroalkyl phosphates“), galintys virsti stabilesnėmis PFAS, pavyzdžiui, perfluoroktano rūgštimi, kuri gali būti kancerogeninė.
Tyrėjai nustatė, kad JAV ir Kanadoje tualetinio popieriaus sudėtyje yra apie 4 proc. diPAPs, Švedijoje – 35 proc., o Prancūzijoje – net 89 proc. Šiaurės Amerikoje šie skaičiai gali būti mažesni, nes PFAS nuotekose ten gali būti ir dėl kitų produktų, pavyzdžiui, kosmetikos, tekstilės ar maisto pakuočių.
Praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje pradėtos naudoti PFAS (perfluorintos ir polifluorintos alkilinės medžiagos) vadinamos „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, nes jos sunkiai skaidosi ir ilgai išlieka aplinkoje bei mūsų organizmuose.
Nors visiškai jų išvengti sunku, sąlytį su jomis galima sumažinti vengiant nepridegančių indų, dėmėms bei vandeniui atsparių medžiagų, taip pat tinkamai filtruojant vandenį.
