Savivaldybės taryba patvirtino 2024 – 2029 metų Telšių miesto tvarios plėtros strategiją. Pavadinimas įmantrus, tačiau dokumente ne tiek jau daug vilčių Telšiams teikiančios „tvarios plėtros“. Užtat nemažai statistikos duomenų, patvirtinančių, jog miestas bent gyventojų skaičiumi, ekonominiais rodikliais nyksta.
Alvydas Ivoncius
Sparčiai mažėja gyventojų
Dokumente rašoma, kad Telšių miestas užima 22,47 kv. km plotą. 2023 metų Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gyveno 23 tūkst. 115 gyventojų. O čia jau klausimas: ar tiek gyveno, ar tiek buvo registruotų? Minėtoje strategijoje rūstokai skelbiama: „Problema – nepakankamas Telšių miesto, kaip regiono centro, patrauklumas gyventi ir vykdyti ekonominę veiklą, investuoti“.
2018 – 2023 metais gyventojų skaičius Telšių apskrityje sumažėjo 4,3 proc., Telšių rajone – 6,4 procento. Darbingo amžiaus gyventojų apskrityje sumažėjo 4,3, rajone – 5,8 procento. Tokios pat tendencijos, beje, yra visoje Lietuvoje, išskyrus didžiuosius miestus. Kadangi gyventojų mažėja, tai apie kokią „tvarią plėtrą“ galima samprotauti?
Strategijoje yra ir šis tas gero. Bendrasis gimstamumo rodiklis 2018 – 2022 metais Telšių rajone, kaip ir visoje šalyje, mažėjo, tačiau ne taip sparčiai, todėl yra artimas šalies vidurkiui, o lyginant 2022 ir 2023 metų duomenis, pastebima nuosaiki augimo tendencija. Rajone bendras ikimokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius nuo 2016 iki 2022 metų sumažėjo 0,67 procento, tačiau amžiaus grupėje iki 3 metų padidėjo 5,3 procento.
Rajonas velkasi uodegoje
Dokumente pranešama, kad pagal Gyvenimo kokybės indeksą Telšių rajonas 2022 metais buvo 40-tas iš 60-ties savivaldybių, materialinių investicijų kategorijoje nacionaliniu mastu užėmė 35-tą vietą, švietimo – 44-tą vietą, o viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo kategorijoje užėmė 55-tą vietą. Tai reiškia, kad aukščiau įvardintos sritys yra labiausiai probleminės, įvertintos blogiausiai, lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis.
Papildysime, kad pagal Gyvenimo kokybės indeksą Telšių rajonas atsilieka nuo Plungės ir Mažeikių, o pagal pramonės vystymosi perspektyvas – ir nuo Akmenės rajono. Apskritai Žemaitijos sostinė nėra joks lyderis Žemaitijoje jokiose srityse.
Tai patvirtina ir strategijoje pateikiami duomenys. Telšių rajonas pagal materialines investicijas, tenkančias 1 tūkst. gyventojų (1 tūkst. 654 eurai, čia ir toliau 2022 metų duomenimis) atsiliko nuo šalies (4 tūkst. 393 eurai), Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono (2 tūkst. 998 eurai) ir apskrities (3 tūkst. 845) vidurkio bei užėmė priešpaskutinę vietą tarp visų apskričių centrų Lietuvoje – rodiklio reikšmė buvo mažesnė tik Tauragės rajono savivaldybėje (1 tūkst. 587 eurai).
Telšių rajono savivaldybėje 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis buvo 1 tūkst. 149, šalies ūkyje – 1 tūkst. 373 eurai. Pagal šį rodiklį savivaldybė atsiliko tiek nuo šalies, tiek nuo Vidurio ir Vakarų regiono , tiek nuo pusės apskričių centrų.
Strategijos rengėjų nuomone, „Žemas mėnesinis darbo užmokestis yra viena iš priežasčių, kodėl gyventojai, ypač jaunimas, migruoja į kitus šalies didmiesčius, tai taip pat gyventojų nemotyvuoja kurtis Telšiuose. Verslumo lygis mieste nėra aukštas, o veikiančios pramonės įmonės kuria didžiausią pridėtinę vertę ir gali mokėti konkurencingą darbo užmokestį, tačiau jos augimą ir plėtrą, be kitų veiksnių, lemia infrastruktūriniai apribojimai mieste“. Naujoms įmonėms kurtis mieste kliudo tinkamų sklypų stoka.
Vizijose – betonaikštės, todėl nyksta žalieji plotai
Strategijos rengėjai nusprendė, kad „Telšių miesto gyventojai susiduria su arti gyvenamosios vietos esančių ir gyventojų poreikius atitinkančių žaliųjų erdvių trūkumu bei jų pritaikymu tinkamam naudojimui. Mieste neišnaudojamas viešųjų erdvių potencialas, neprisidedama prie gyvenamosios aplinkos kokybės gerėjimo ir patogaus gyvenimo sąlygų sukūrimo. Nepralaidžių dangų ir žaliosios infrastruktūros santykis miesto labiausiai urbanizuotose teritorijose (1.500 gyv./km2 ir daugiau) nėra pakankamas – nesiekia nei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduojamo santykio (4/6), nei atitinkamo rodiklio šalies vidurkio (5/5).
Kur čia Telšiuose dėmesys žaliosioms vietoms? Centrinė miesto erdvė – Turgaus aikštė – „profesoriaus“ dėka paversta automobilių stovėjimo aikštele. Norėta tą patį padaryti ir Oskaro Goeldnerio, telšiškių vadinamo Juoduoju, skverelyje. „Profesorius“ buvo sumanęs įrengti mokamą automobilių aikštelę priešais Respublikos 20 daugiabučio namo kiemą, bet gyventojai, tai sužinoję, pasodino medelių. „Profesorius“ labai pyko. Nepamirškime senų užmojų sunaikinti skverelį prie Žemaitės gimnazijos. Vėlgi to paties „profesoriaus“ iniciatyva. Ir keisčiausia, kad tokius užmojus ir „profesorių“ uoliai bei aršiai teisino jo gerbėjai, nors palengva miestas turėjo vietoje skverų gauti betonaikštes.
Bus gražiau, bet vien tai nuosmukio nestabdys
O dabar pažiūrėkime, kokios priemonės, anot strategijos rengėjų, užtikrintų Telšių „tvarią plėtrą“. Dokumente rašoma, kad strategijos uždaviniams įgyvendinti yra suplanuota 14 veiksmų. Čia juos visus išvardijame.
Trūkstamos bendrojo ugdymo infrastruktūros plėtra, modernizuojant Telšių Vincento Borisevičiaus, „Džiugo“ gimnazijas ir Telšių „Germanto“ progimnaziją. Neformalaus švietimo paslaugų prieinamumo didinimas, modernizuojant Telšių Žemaitės dramos teatrą. Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ plėtra. Rekreacinės teritorijos palei Masčio ežero pakrantę nuo Žemaitijos kaimo muziejaus per Malūno gatvę iki Telšių miesto ribos atgaivinimas. Dviračiams skirtos infrastruktūros plėtra Telšių miesto Parko gatvėje ir palei Masčio ežero pakrantę. Teritorijos šalia Naujosios gatvės atgaivinimas, pritaikant bendruomenės poreikiams. Oskaro Goeldnerio skvero atgaivinimas, pritaikant bendruomenės poreikiams. Teritorijos, esančios Parko g. 15A, atgaivinimas, pritaikant bendruomenės poreikiams. Telšių miesto urbanizuotos teritorijos, esančios nuo Ežero skg. 17 iki senojo miesto stadiono, atgaivinimas ir žalinimas. Telšių senamiesčio teritorijos atgaivinimas ir humanizavimas. Telšių miesto pramoninės teritorijos investicinio patrauklumo gerinimas. Žemaitijos verslo centro ir Telšių menų inkubatoriaus pritaikymas verslumą ir kūrybiškumą skatinančioms veikloms. Teritorijos, esančios buvusiame Telšių kariniame miestelyje, pritaikymas investicijų pritraukimui.
Visos šios Telšių „tvarios plėtros“ strategijos įgyvendinimas 2024–2029 metais kainuotų: Europos Sąjungos fondo lėšos (85 procentai) – 16 mln. 467 tūkst. 369 eurai ir Telšių rajono savivaldybės nuosavas įnašas (15 procentų) – 2 mln. 906 eurai.
Savivaldybės tarybos posėdyje, tvirtinant „tvarios plėtros“ strategiją, pastebėta, kad Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyrius gali būti nepajėgus tokio masto projektus įgyvendinti, todėl reikėtų ką nors samdyti. Visgi kažkodėl vietos politikams prasprūdo kita grėsmė – Savivaldybės finansinė politika, Tarybos narių dėka, dažnai nėra nei „tvari“, nei racionali, kai pinigai žarstomi ne patiems svarbiausiems reikalams, kai labai stokojama skirtų pinigų panaudojimo kontrolės. Todėl nuolat „skylėtame“ rajono biudžete nebus paprasta atidėti 2 mln. 906 eurus šiai strategijai įgyvendinti.
