Pažinti istoriją, protėvių papročius, per žaidimą, autentiškas jo formas, o kartu ir išbandyti savo jėgas įvairiose rungtyse, trumpiausią Joninių naktį, kvietė daugiau nei dešimtmetį vykstantis renginys – Tradicinis lietuvių liaudies žaidimų čempionatas, kuris šiemet įvyko Jakų parke.
Jakai – ne juokai
Daugelis klaipėdiečių ir svečių, keliaudami prie jūros pravažiuoja Jakų žiedą, tačiau, kas vyksta gyvenvietėje nelabai kam įdomu. Ogi Jakuose pastaraisiais dešimtmečiais lyg ant mielių auga naujos sodybos, kuriasi valstybiniai ir privatūs darželiai, o savivaldos, bendruomenės ir kai kurių entuziastų dėka čia rengiamos šventės yra originalios, jos sulaukia nemažai svečių, dalyvių ir žiūrovų. „Mūsų Jakai – tai ne juokai“, – sako Lijana Sinušienė, Sendvario seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės pirmininkė, viena iš šio čempionato organizatorių komandos. Anot jos, Jakuose yra išpuoselėtas 5 hektarų parkas, kuriame galima ne tik atsikvėpti nuo miesto šurmulio, bet ir pasportuoti, pažaisti futbolą, lauko tenisą, tinklinį.
, Žmonės čia sumanūs, draugiški, darbštūs. Jie moka ne tik savo aplinką puoselėti, saugoti – bet ir švęsti. Na, o trumpiausią Joninių naktį Jakai sulaukė ne tik Janinų ir Jonų sveikintojų, gausybės šventės žiūrovų, džiugino čempionato dalyvių gausa ir aktyvumas. Į varžytuves registravosi stipruoliai netgi iš uostamiesčio bei sostinės! Įmantriose tradicinių lietuvių liaudies žaidimų rungtyse, varžėsi net 10 komandų: 2 iš Jakų, 2 iš Gindulių, po vieną iš Slengių ir Martinų, 2 iš Klaipėdos, 2 iš Vilniaus. Rungtys buvo gana sudėtingos, aktyvios, reikalaujančios ne tik ištvermės, fizinio pasirengimo bet ir loginio mąstymo.
Rekonstruota istorija
Šių metų čempionato naujiena – demonstruojama Kuršių genties ginkluotė, skydai, šalmai, mat pagrindines rungtis organizavo Kuršių genties rekonstrukcijos klubas „PILSOTS“. Čempionato dalyviai galėjo pakeliauti laiku, prisiliesti prie gyvosios istorijos. Karinga kuršių gentis minima Vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. Unikalūs buvo kuršių ginklakaliai, sunkūs apsauginiai skydai nukėlė į laikus, kai žmonės kalbėjo apie kuršių genties stiprybę. Nenuostabu, kad kiekviena rungtis reikalavo jėgos ir ištvermės. Buvo laidomos akstys – tai yra specifinės ietys, kurios mena gal 1000 metų istoriją, kai anuomet čia, Klaipėdos krašte, gyvavo kuršių gentis. Pasak Aurimo Rapalio, rungtys rekonstruotos ir atkurtos istorikų, o teorines istorijos žinias, čempionato dalyviai galėjo pasitikrinti praktikoje, žaidimo forma įsigyventi į istoriją. Na, o ne pirmus metus šiame čempionate dalyvaujanti Grigišų šeima, vylėsi pelnyti pereinamąjį prizą ir šiemet, tačiau čempionato trofėjų – pereinamąjį prizą – jie buvo priversti atiduoti kitiems – Lietuvių liaudies tradicinių žaidimų čempionato nugalėtojais tapo Pocių šeima iš Gindulių kaimo. Pociams teko garbė perimti pereinamąjį prizą, kurį atvežė praėjusių metų laimėtojai Grigišai iš Klaipėdos. Pastarieji turėjo stiprių ketinimų pakartotinai laimėti, tačiau su nekantrumu lauks kitų metų rungčių ir neabejotinai vėl dalyvaus!
Paukštelis – dūšelės simbolis
Trumpiausią metų naktį, natūralu, kad žmonės atsigręžia į gamtą, žemę, ugnį, vandenį, dangų. Visi dalyviai buvo apdovanoti padėkomis, diplomais ir prizais, o čempionato nugalėtojai buvo apdovanoti ir ypatingais Alberto Martinaičio kurtais akmeniniais amuletais, kurie, kaip anuomet tikėjo mūsų protėviai, turi apsauginę funkciją. Šie pakabukai saugo žmones nuo visokio pikto, negeros akies ir negandų. Jie neša sėkmę, priartina žmogų prie žemės, ypač tada, kai jie pagaminti iš gimtosios žemės akmenų – tų, kurie rasti čia pat, ten, kur gyvenama, būnama, žaidžiama. „Buvau geologas, tyrinėjau istoriją, tekdavo ir akmenis pagręžioti. Vėliau pradėjau drožinėti iš medžio, tačiau į mano rankas pateko kaltai akmeniui, pabandžiau pakalinėti, patiko. Pirmasis gaminys – žuvytės formos skudučiai. Norėjau, kad akmuo prabiltų. Vėliau supratau, kad žuvys dažniau tyli, tai atradau paukščio motyvą. Daugelyje lietuvių liaudies dainų minimas paukštelio simbolis, jis yra žmogaus dūšelės, išėjusio į anapusinį pasaulį artimo žmogaus simbolis, kuris saugo, globoja, neleidžia skriausti. Neatsitiktinai gegutė liaudies dainose, skaičiuoja likusius metelius. Iki dabar, kur tik nuvažiuoju, iš ten parsivežu po akmenį. Iš jo gaminu paukščiukus, žirgelius, kirvukus, muzikos instrumentus“, – pasakojo čempionato dalyviams prizus iš Slengiuose surasto akmens nukaldinęs meistras Albertas Martinaitis.
Prisilietimas prie ugnies
Pasak Jakų bendruomenės centro pirmininko Kęstučio Dvariono, reikia mokėti ne tik dirbti , bet ir pasilinksminti prasmingai, tuomet ir gyventi smagiau. Anot jo, tokio pobūdžio renginiai visada suteikia gerų emocijų, primena tradicijas, vertybes. Jie prasideda nuo idėjos, teisingų žmonių bendrystės, tokių, kurie mato ne tik savo kiemą, bet ir telkia bendruomenę. Jis džiaugėsi, kad šventėje nuostabiais, bendruomenės moterų (Jadvygos Maslovos, Stefos Kniukštienės, Jadvygos Dvarionienės, Reginos Jablonskienės ir Danutės Žiliūtės ) nupintais vainikais buvo papuošti Jonai ir Janinos. Ugnis ir duona lietuviams yra gyvybės, namų, tėvynės simboliai iki pat šių laikų. Ugnies šou programa, kurioje buvo kuriamas gražus spektaklis, paliko didžiulį įspūdį visiems gyventojams, kuriamas gražus spektaklis, prisiliečiama prie dar vienos amžinos stichijos – ugnies.
Džiugino nusiteikimas ir azartas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę Indrę Sliužinskaitę labiausiai džiugino čempionato dalyvių azartas, bei didelis ir galingas sirgalių palaikymas. Ji tikina, kad čempionato dalyviai tikrai pelnytai užsidirbo savo prizus, mat suktis aplink kalaviją su šalmu nebuvo taip lengva, o vėliau besisukančiomis galvomis teko svaidyti ietis. Na, ir be abejo, etnologo Jono Kavaliausko organizuojamos rungtys, varžytuvės su kojūkais, kuriuos čempionato dalyviai pasigamino iš anksto. Kojūkais buvo ne tik vaikštoma, bet teko ir šokti, viena koja šokinėti. Na, o vakarą vainikavo muzikinė programa. Susirinkusiuosius linksmino Kapela „Šešios bačkos“, smuikininkė Rima Tamošiūnaitė, kapela „Martvežiai“ , kapela „Joldija“ iš NIDOS, grupė KITAVA. Šiemet išskirtinai nauja buvo tai, jog apdovanoti atskirų rungčių laimėtojai. Estafečių rungtyse laimėjo Bogušai, Aksčių sviedimo rungtyje pirmieji buvo Andrijauskai, o „kalavijo įtvirtinimo“ rungtyje Pocių šeima. Lietuvių liaudies tradicinių žaidimų čempionato nugalėtojais tapo Pocių šeima iš Gindulių kaimo, antroji vieta atiteko Bogužų šeimai iš Slengių kaimo, trečiąją vietą dalinosi Andrijauskai iš Martinų kaimo, ir Savičų šeima iš Vilniaus miesto. Renginio organizatoriai dėkingi Klaipėdos rajono savivaldybei už renginio finansavimą ir rėmėjo – Remontas IT įsteigtus prizus. Čia, Jakuose, čempionato dalyviai įrodė, kad neįveikiamų užduočių nėra, o jų stiprybė vienybėje.
Nuotraukų autorė Raimonda Mikėnė
