Praėjusieji 2023-ieji Telšių rajonui atnešė reikšmingų pokyčių: nekalbant apie tai, jog išrinkome naują valdžią, buvo įgyvendinta visa eilė svarbių projektų, pradėti nauji ir atliktas milžiniškas darbas, planuojant milijoninės vertės darbus, kuriems įgyvendinti numatytos 2021-2027 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio lėšos.
Apie tai, ką per aštuonerius kadencijos mėnesius pavyko nuveikti ir kas gyventojų laukia šiemet, kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės meru Tomu Katkumi.
– Nuo 2015 m. tiesiogiai pradėjome rinkti merą. Pernai tiesiogiai rinkome merą, kuris neturi Tarybos nario mandato, tačiau jam perduota didžioji dalis Administracijos direktoriaus funkcijų. Kaip vertinate nuo 2023 m. balandžio mėnesio įsigaliojusią Vietos savivaldos įstatymo redakciją: su kokiais iššūkiais teko susidurti, kur įžvelgiate teigiamus pokyčius, o gal šiame įstatyme yra ir silpnų vietų?
– Iš principo pats įstatymo pakeitimas yra geras. Anksčiau meras neturėjo daug galių ir buvo tarsi Savivaldybės vėliava: formavo politinę liniją, tačiau lėšų jai įgyvendinti numatyti negalėjo. Už rajono biudžeto sudarymą, vykdymą, atsiskaitymą buvo atsakingas Savivaldybės administracijos direktorius.
Įsigaliojus LR vietos savivaldos įstatymo pataisoms – rajono biudžetą pradėjo formuoti meras. Taigi dabar meras, susitikęs su gyventojais, bendruomenėmis bei kažką jiems pažadėjęs, turi visus svertus numatyti lėšas šiems pažadams įgyvendinti.
Darbo krūvio atžvilgiu esu lyg direktorius ir meras viename. Teko bendrauti su kitų rajonų vadovais, kuriuos gyventojai išrinko antrai kadencijai. Jų teigimu, darbo padaugėjo. Na, o man pačiam – praėjusioje kadencijoje ėjusiam Administracijos direktoriaus pareigas – sumažėjo darbo su popieriais, tačiau padaugėjo įvairiausių susitikimų, išvažiavimų, priėmimų, vizitavimų ir t. t.
Įstatyme yra ir silpnų vietų. Jame daug neapibrėžtumo. Matyt, įstatymą skubėjo sukurti, išleisti ir daugelis kitų teisės aktų liko nesuderinti. Palikta daug neaiškumo, kokias funkcijas turi atlikti direktorius, o kurias – meras.
– Esate jaunas, veržlus ir visur suspėjantis meras. Ar tikrai visur suspėjate ir ko tenka atsisakyti? Kokia Jūsų darbo diena?
– Mano darbo diena prasideda 7.15 val., o baigiasi įvairiai. Tiesą pasakius, 17 val. iš darbo į namus pernai grįžau gal tik kokius penkis kartus. Mero pareigos atima labai daug laiko. Net ir savaitgaliai dažniausiai užimti, kadangi lankausi rajone vykstančiose šventėse, renginiuose.
Taigi, kokia ta mano darbo diena? Į darbą, kaip minėjau, atvažiuoju 7.15 val. Iki 8 val. pasirašinėju įvairius dokumentus. Nuo 8 iki 8.30 val. su mero komanda aptariame dienos planus, pasiskirstome darbus. Nuo 8.30 val. prasideda susitikimai. Jų per dieną būna be galo daug, o kur dar komisijos, strategijų aptarimai, įvairūs priėmimai, planavimai, administracinis darbas ir pan. Nepamirškime ir komitetų, kuriuose stengiuosi pagal galimybę dalyvauti ir Tarybos posėdžių.
Namo dažniausiai grįžtu apie 19-20 val., o vaikus su žmona migdome 21 val. Darbo dienomis kartu dar papusryčiaujame, bet sūnums praktiškai laiko lieka tik savaitgaliais. Kartais, jeigu šeštadienį ar sekmadienį tenka vykti į renginius ar šventes, kartu su manimi vyksta ir šeima. Išnaudoju visas galimybes pabūti su ja kuo daugiau.
Tik nepagalvokite, kad skundžiuosi, jog trūksta laiko – žinojau, į kokias pareigas einu, šeima taip pat žinojo. Ji supranta mane ir palaiko. Tik pačiam širdyje skaudu, kad kaip tėvas mažiau galiu dalyvauti vaikų gyvenime.
– Kalbant apie Jūsų šeimą. Teko girdėti, kad Jūsų žmona Birutė taip pat įsiliejo į visuomeninę veiklą.
– Taip, Birutė daugiau nei prieš metus davė įžodį ir tapo Lietuvos skautijos nare. Šiuo metu dirba su mažiausiais skautais – Vilkais – yra jų vadovė.
Kartu su Jolita Stanevičiene žmona prieš didžiąsias praėjusių metų šventes ėmėsi iniciatyvos padėti sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Padedant seniūnams ir bendruomenių pirmininkams, jos susisiekė su keliomis šeimomis, kurių klausė, kokią svajonę galėtų išpildyti. Pasitelkus kelių verslininkų pagalbą, prieš šv. Kalėdas buvo išpildyta Degaičių seniūnijoje gyvenančios šeimos svajonė: padovanotas lova/fotelis, skirtas vaikams miegoti. Kitai šeimai – Žarėnų seniūnijoje – dovanų kuponas mokymosi prekėms įsigyti, Nevarėnų seniūnijoje – padovanotas 3 mėnesių baseino abonementas. Taip pat visoms šeimoms skirti dovanų kuponai maisto prekėms prieš šventes nusipirkti.
Vėliau, bendradarbiaudama su „Caritu“ ir verslininkais, žmona nupirko maisto bei žaislų vienai sunkiai besiverčiančiai daugiavaikei šeimai. Vienam sunkiai besiverčiančiam senoliui padovanojo dovanų kuponą, kad galėtų nusipirkti maisto.
Viekšnaliuose veikiantiems Maltiečių senelių namams nupirkti įstaigai reikalingi ūkiniai reikmenys. O Telšių senelių globos namai taip pat netrukus sulauks dovanų, kurias Birutei padėjo išrinkti įstaigos direktorė Ernesta.
Visos šios dovanos – tai tik kelių vietinių verslininkų parama. Žmona šiandien dega idėja prie šios akcijos pakviesti prisidėti daugiau verslo atstovų, kad per kitas šv. Kalėdas būtų išpildyta dar daugiau mažų ir tylių svajonių.
– Kaip vertinate Telšių rajono savivaldybės tarybos darbą?
– Sunku dabar būtų įvertinti Telšių rajono savivaldybės tarybos darbą. Netrukus bus parengtas Savivaldybės ataskaitų rinkinys – tada ir suskaičiuosime visus praėjusių metų viščiukus: kiek kas posėdžių lankė, kiek sprendimų parengė, kiek pasiūlymų teikė ir pan.
Bet jau šiandien galiu pagirti valdančiosios koalicijos partnerius. Iš šalies gali pasirodyti, jog Taryboje valdančioji dauguma už sprendimų projektus balsuoja be jokių ginčų. Tačiau reikia pamatyti koalicijos pasitarimus: ietys lūžta vos ne ties kiekvienu sprendimo projektu. Diskutuojame, kalbamės ir tik radę bendrą sutarimą, einame į Tarybą. Būna, aišku, kada susitarti nepavyksta – tada posėdžio metu kiekvienas balsuoja laisvai.
Nuo opozicijos darbo vertinimo susilaikysiu. Visgi, tai yra opozicija, kuri turi kitokią rajono vystymosi viziją ir, kaip sakoma, mūsų nuomonės ne visada turi sutapti. Tiesa, gal šiek tiek norėtųsi konstruktyvesnio dialogo iš paties opozicijos lyderio: tiek daug priekaištų, replikų, kritikos ir tik du pasiūlymai per šią kadenciją, ką reikėtų keisti…
– Jau baigia įpusėti 2021-2027 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis. Šalies regionų plėtros taryboms perduota laisvė spręsti, į kurias sritis, projektus investuoti. Esate Telšių regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas, kaip Jūsų vadovaujamai kolegijai sekasi įgyvendinti iškeltas užduotis?
– Taip, greit ateis 2021-2027 m. laikotarpio vidurio peržiūra, o mes dar net nesame pajudinę ES skirtų lėšų. Turime labai daug planų, daug siekių ir jau, atrodo, tuoj tuoj kibsime į darbus, kaip eilinį kartą koją pakiša įvairūs biurokratiniai trikdžiai. Iš pradžių LR vidaus reikalų ministerija vėlavo pateikti rodiklius, dabar, kai viskam pasiruošėme, juos pradeda keisti. Keičia ir projektų finansavimo intensyvumą, pavyzdžiui, prie vandentvarkos projektų buvo numatytas ES prisidėjimas 85 proc., paskui buvo 70 proc., o dabar liko vos 50 proc.
Tiesą pasakius, nors Vyriausybė ir deklaruoja, jog regionams atiduota teisė spręsti, kur panaudoti skiriamas ES lėšas, tačiau iš tiesų esame įsprausti į rėmus. Ministerijos samdyti ekspertai mums nurodinėja, ką galime daryti, o ko ne, reikalaujama perteklinių dokumentų ir t.t.
Kalbant apie šiam ES finansavimo laikotarpiui skiriamą sumą Telšių regionui, dar rudenį Telšių regiono plėtros tarybos kolegijos nariai į Telšių regiono plėtros planą įtraukė Telšių regiono plėtros plano pažangos priemones, kurioms įgyvendinti iš viso numatyti 94,9 mln. Eur. Iš jų Telšių rajonui – 27 mln. Eur.
Taip pat Kolegija yra pritarusi priemonei „Miestų kompleksinė plėtra“, pagal kurią Telšių miestui numatyta skirti 9,790 mln. Eur. Šios lėšos bus nukreiptos įgyvendinti net 8 projektus: tai ir Masčio ežero pakrančių tvarkybos darbai, pėsčiųjų-dviračių takų plėtra, viešųjų erdvių tvarkymas, Mažeikių gatvės rekonstrukcija, švietimo įstaigų remontas ir t.t.
Liko tik išspręsti Vincento Borisevičiaus gimnazijos klausimą. Kaip žinia, gimnazijos patalpose nebesutelpa pradinukai. Šiandien yra kilusi dilema: sumažinti pirmų klasių komplektų skaičių, ar, kaip pageidauja ugdymo įstaigos bendruomenė, statyti naują priestatą. Tačiau jeigu pasirinktume pastarąjį variantą – išnaudotume visus šiai priemonei skirtus pinigus ir kitos švietimo įstaigos iki 2030 m. nesulauktų rimtesnio remonto.
Kai VšĮ Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos dalininkai priims sprendimą, projektus teiksime vertinti LR vidaus reikalų ministerijai. Jai pritarus, projektams dar turės pritarti Telšių rajono savivaldybės taryba.
– Žvelgiant į įveiktus vienerius kadencijos metus, kokie darbai šiemet buvo svarbiausi? Ar juos pavyko įgyvendinti? Ko, galbūt, nespėta laiku padaryti?
– Sunku įvertinti, kokie darbai yra svarbesni už kitus: vieniems rajono gyventojams sutvarkyta gatvė gali būti svarbiau už visa kitą, kitiems tai gali būti mokyklos koridoriuje pakeista apšvietimo lemputė. O darbų pernai atlikome daug ir įvairių.
Galbūt išskirčiau tris 2023 m. atliktus svarbius darbus: prieš pusmetį gyventojams duris atvėrė modernus, šiuolaikiškas baseinas „Ateities“ progimnazijoje, rekonstruotoje Respublikos gatvėje atnaujintas automobilių eismas, baigta statyti nauja Meno mokykla. Ko, galbūt, ir nespėta padaryti – tai nuo 2024 m. sausio 1 d. atverti Meno mokyklos duris. Nors rekonstrukcija ir baigta, tačiau į įstaigą kol kas dar neatvežti užsakyti baldai ir instrumentai.
Su senais baldais perkraustyti Meno mokyklą į naujas patalpas galėjome dar gruodžio mėnesį. Tačiau pasitarus su mokyklos bendruomene, buvo nuspręsta, kad dar vieno persikraustymo nei senieji baldai, nei instrumentai neatlaikys. O ir kaip tokiose šiuolaikiškose, moderniose patalpose žiūrėsis seni stalai, kėdės, pianinai ir pan.? Tad įstaigos atidarymo datą nukėlėme į 2024 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat buvo atlikta daugiau nei pusšimtis įvairiausių smulkių darbų, remontų, kurių galbūt niekas ir nepastebėjo. Pavyzdžiui, sutvarkytas sklypas ir įrengtos automobilių stovėjimo vietos Džiugo g. 6, Telšiuose, Arenoje pakeistas salės apšvietimas, sutvarkytos Telšių miesto amfiteatro prieigos, lopšelių-darželių „Žemaitukas“, „Saulutė“, „Nykštukas“ grupėse įrengti kondicionieriai, pakeista dalis įrenginių Skate parke, atliktas Buožėnų pirties remontas, pakeisti Kirklių (Upynos sen.) pirties katilas ir krosnis, suremontuoti lauko laiptai, o kabinetuose pakeistos grindų dangos Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje, „Džiugo“ gimnazijoje pakeisti laiptų antpakopiai, atliktas sporto salės šildymo sistemos remontas, Telšių lopšelyje-darželyje „Žemaitukas“ ant stogo įrengta saulės elektrinė, pakeista Švietimo centro pastato stogo danga, „Atžalyno“ progimnazijoje, Žemaitės gimnazijoje, Buožėnų mokykloje-daugiafunkciame centre pakeisti langai, „Kranto“ progimnazijos Viešvėnų skyriuje įrengta darželio grupė (Viešvėnų mokyklos patalpose), „Saulutės“ ir „Eglutės“ lopšelių-darželių teritorijoje suremontuoti takai, visose rajono švietimo įstaigose seni šviestuvai pakeisti į LED ir t. t.
– Ko, tikėtina, 2024 m. sulauks Telšių rajonas? Kokius tikslus ir užduotis esate išsikėlęs?
– Visi tikslai ir užduotys puikiai atsispindi mūsų valdančiosios koalicijos programoje. Tai Telšių rajonas, kuriame gera gyventi, kuriame žmogus dirba aukštai iškėlęs galvą, kuriame kuriasi jaunos šeimos, vystomas stiprus verslas, klesti kultūrinis gyvenimas ir turizmas. Rajonas, į kurį norisi atvykti ir nesinori iš jo išvykti.
Kalbant apie 2024 m. numatytus atlikti darbus, pirmiausia reikėtų palaukti, kol Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtins rajono biudžetą. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, jog Tarybai pritarus, šiemet dėmesys didės kelių ir gatvių tvarkymui, bus atliekami švietimo įstaigų aplinkos tvarkymo darbai, tęsiama daugiabučių kiemų asfaltavimo programa, įgyvendinama „Tūkstantmečio mokyklos“ programa, atnaujintos Telšių miesto vaizdo kameros, parengtos ir įgyvendintos moksleivių dalyvaujamojo biudžeto bei vasaros užimtumo programos ir t. t.
Pernai pasiteisino sprendimas skirti dvigubai daugiau lėšų žvyrkeliams tvarkyti bei laistyti druskos tirpalu. Pasikalbėjome su seniūnais – šiemet planuojame lėšas padidinti dar 100 tūkst. Eur. Taip pat norime biudžete numatyti atskirą eilutę seniūnijoms, kurių teritorijoje yra sodų bendrijos: kad sodų bendrijų keliai turėtų atskirą finansavimą. Šiai priemonei numatome skirti 60 tūkst. Eur.
Ir, aišku, nuoširdžiai tikiu, jog šiemet pagaliau pavyks startuoti bent su keliais jau minėtos priemonės „Miestų kompleksinės plėtros“ projektais.
– Ačiū už pokalbį.
