Savivaldybės taryba jau senokai patvirtino vadinamąjį „lietaus mokestį“. Įmonėms reikia mokėti už paviršinį vandenį, patenkantį į nuotekų tinklus. Ne visos įmonės norėjo šį mokestį mokėti.
Alvydas Ivoncius
Tinklų – nėra, bet susimokėti reikalavo
Pasitaikė atvejis, kai viena įmonė atsisakė mokėti šį mokestį, kadangi neva jos teritorijoje nebuvo jokių paviršinio vandens nuotekų tinklų. Dar 2018 metais rašėme, kad atsisakė tokį mokestį mokėti UAB „Robmona“ už savo valdas, esančias Pramonės gatvėje ir Šiaulių plente. 2013 metais UAB „Robmona“ Savivaldybei priklausančiai UAB „Telšių vandenys“ detaliai paaiškino, kodėl nemato reikalo mokėti šio mokesčio bei atsisako pasirašyti sutartis.
Bendrovė aiškino, kad minėtose gatvėse esančiose jai priklausančiose valdose nėra įrengta lietaus kanalizacija. „Kiekvienų metų lietingų dienų laikotarpiu mūsų teritorijoje susikaupia didelis paviršinio (lietaus) vandens kiekis, kuris trukdo įmonės padalinio gamybinei ir ūkinei veiklai. Todėl, norėdami išvengti darbo sutrikimų bei nuostolių dėl paviršinio (lietaus) vandens pertekliaus, įrengėme šulinius, kuriuose šis vanduo susikaupia ir nusėda“,– 2013 metų lapkričio mėnesį rašė UAB „Robmona“ savo rašte, skirtame „Telšių vandenims“. Rašte bendrovė taip pat aiškino, kad kitoje teritorijoje, esančioje prie Šiaulių plento, pati rekonstravo visą lietaus kanalizacijos sistemą bei įrengė užteršto paviršinio vandens valymo įrenginius, kurie nemažai kainavo. Išvalytas vanduo patenka į atvirą kanalą, todėl „Robmonai“ nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas reikalavimas susimokėti už lietaus (paviršinių) vandenų priėmimą.
Teismas įpareigojo susimokėti
Tačiau jau šiemet, nenorintys mokėti „lietaus mokesčio“, pralaimėjo bylas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose. Jie gegužės 23 dieną patenkino „Telšių vandenų“ ieškinį, kuriuo prašė iš V.B. priteisti 925 eurų skolą, 33 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje „Telšių vandenys“ pareiškė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 metų gruodžio 15 dienos sprendimu Nr. Tl-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“ ieškovė paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi.
V.B. teismui aiškino, kad jo nuomos sutarties pagrindu valdomiems sklypams ir ten pat esantiems jam priklausantiems pastatams niekada nebuvo teikiamos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugos. Nuo jam priklausančių pastatų yra nuvesti lietaus drenažo paviršiniai tinklai, tačiau jis pats išvalė šalia esantį šulinį.
Vis tik teismui buvo pateikta V.B. nuomos sutarties pagrindu valdomų žemės sklypų schema, kuri patvirtino, kad šiuose žemės sklypuose yra „Telšių vandenims“ priklausanti paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo infrastruktūra. Todėl teismas V.B. „Telšių vandenims“ priteisė 925 eurų skolą, 30 eurų delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme pradžios, 519 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Šių metų spalio 14 dieną Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai patenkino dar vieną „Telšių vandenų“ ieškinį. Įmonė iš V.J. prašė priteisti iš 716 eurų skolą, 25 eurus delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme pradžios, bylinėjimosi išlaidas.
V.J. aiškino, kad turi sandėliavimo angarą, nuomos pagrindu valdo aplink jį 18 arų ploto žemės sklypą. Anot V.J., angare praktiškai jokios veiklos nevykdo, apie „lietaus mokestį“ nieko nežinojo, sutarties nebuvo pasirašęs. Be to, dėl tokio mokesčio nebuvo pasirašęs sutarties; nežino, ar valdomame žemės sklype yra įrengta lietaus nuotekų sistema, o artimiausia gatvė su lietaus nuotekų šuliniais yra už kokių 200-300 metrų.
Teismui V.J. argumentų neužteko ir buvo priteista sumokėti skolą „Telšių vandenims“.
