Talibanas trokšta, kad tarptautinė bendruomenė jį pripažintų vienintele grupuote, galinčia valdyti Afganistaną ir užtikrinti saugumą šalyje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tačiau per trejus valdymo metus talibai ne tik nesugebėjo pasiekti trokštamo statuso, bet ir sulaukė konkuruojančių ekstremistinių grupuočių, tokių kaip „Islamo valstybės Chorasano provincija“ (ISIS-K) pašaipų už tokius bandymus.
ISIS-K kaltina Talibaną atsisakius džihado, arba šventojo karo, ir nusilenkus užsienio valstybėms, su kuriomis kadaise kovojo, siekiant užsitikrinti užsienio pagalbą ir investicijas.
Tokį naratyvą skleidžia Afganistane įsikūrusi ekstremistinės grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) atšaka, siekianti į savo gretas pritraukti kovingai nusiteikusius Talibano kovotojus.
Siekdama pervilioti Talibano kovotojus, ISIS-K vykdo išpuolius Afganistane ir už jo ribų, tokiu būdu siekdama pakenkti talibų valdžiai.
ISIS-K taip pat pasitelkė sudėtingą ir daugiakalbį propagandos tinklą užkietėjusiems Talibano kovotojams, norintiems tęsti karą prieš užsieniečius ir kitatikius, verbuoti, pateikiantį šią grupuotę kaip vienintelę alternatyvą.
„Tai labai galinga ir veiksminga strategija, kuri greičiausiai jau veikia, – sakė Soufano centro mokslinis bendradarbis ir vienas iš „Militant Wire“ įkūrėjų Lucas Webberis. – Yra pranešimų apie perbėgėlius.“
Anot jo, kai kurie Talibano eiliniai galbūt bando nepasiduoti nuoboduliui, atsirandančiam dėl kasdienės monotonijos valdant valstybę.
„Daugelis šių kovotojų visą gyvenimą kovojo su Jungtinėmis Valstijomis ir tarptautine koalicija, jie atėję iš pasaulinio džihadistų judėjimo, istoriškai susiformavusio kovojant su sovietais, amerikiečiais ir jų Vakarų sąjungininkais, – sakė L. Webberis. – Šiandien daugelis jų yra įstrigę rutinoje, nuobodžiauja, dirba administracinį darbą.“
2021 m. rugpjūtį užgrobęs Kabulą, Talibanas įtvirtino savo valdžią ir stengėsi išnaudoti laimėjimus, konsoliduodamas savo, kaip stabilizuojančios jėgos Afganistane ir regione, įvaizdį.
„Sustiprinus valdžią įsigalėjo taika ir stabilumas šalies viduje ir atsirado kitų teigiamų poslinkių, pavyzdžiui, sumažėjo korupcija, sumenko opijaus auginimo apimtys, padidėjo pajamos“, – liepos pradžioje pranešė JT stebėsenos grupė Afganistane.
Tačiau dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, negebėjimo suformuoti Vyriausybės, į kurią būtų įtrauktos moterys ir įvairios šalies religinės bei etninės grupės, didžiausias griežtosios linijos islamistų grupuotės tikslas – tarptautinis pripažinimas – lieka nepasiekiamas.
Tokia padėtis, lydima visos virtinės humanitarinių, ekologinių ir ekonominių krizių, užkerta kelią tarptautinei pagalbai ir investicijoms bei kenkia Talibano de facto Vyriausybei.
Anot L. Webberio, kenkia jai ir ISIS-K – grupuotės, kurią 2015 m. įkūrė nepatenkinti Afganistano Talibano ir Pakistano „Tehrik-e Taliban“, įtraukę ir Uzbekijos islamo judėjimą, nariai, – veiksmai.
Kai kovo mėnesį IS kovotojai prisiėmė atsakomybę už daugiausiai gyvybių per du dešimtmečius nusinešusį teroristinį išpuolį Rusijoje, įtarimai iš karto krito ant ISIS-K.
Talibanas, bandantis neutralizuoti ISIS-K ir užgniaužti nuogąstavimus, kad Afganistanas yra ekstremistinių grupuočių prieglobstis, dar kartą paneigė, kad ši organizacija veikia Afganistano teritorijoje.
Tačiau yra nemažai įrodymų, kad Talibanas suvokia ISIS-K keliamą karinę ir ideologinę grėsmę jo valdžiai.
Prieš pat kovo mėnesį Maskvoje įvykdytą išpuolį Afganistano žiniasklaida paskelbė vidaus dokumentą, priskiriamą Generaliniam žvalgybos direktoratui (GDI) – liūdnai pagarsėjusiai Talibano žvalgybos agentūrai, – kuriame pripažįstama, kad šalies centrinėje dalyje esančioje Vardako provincijoje vyksta verbavimas į ISIS. Dokumente aptariama galimybė, kad neseniai vykusio nepageidaujamų kadrų valymo metu grupuotę palikę Talibano nariai galėjo stoti kovoti už ISIS.
Liepos pradžioje JT stebėsenos grupė įspėjo, kad IS-K gretos pagausėjo ir kad jai pavyko įsiskverbti į Talibano GDI, taip pat į Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijas.
Liepos pabaigoje Afganistano žiniasklaida pranešė, kad vakarinėje Herato provincijoje buvo suimta 20 GDI narių, kaltinamų dirbant ISIS-K, o saugumo institucijos regioninis vadovas buvo atleistas iš pareigų. ISIS-K daro viską, kad sugriautų bet kokias Talibano pastangas pagerinti savo įvaizdį šalyje ir užsienyje.
ISIS-K siekia įkurti kalifatą arba islamo valstybę Chorasane – istoriniame regione, apimančiame dalį dabartinio Afganistano, Pakistano, Irano ir Centrinės Azijos.
„Skleidžiamu naratyvu grupuotė siekia sumažinti Afganistano gyventojų pasitikėjimą talibais ir paskatinti religinius nesutarimus, iškeldama idėją, kad Talibanas nukrypo nuo islamo principų, ir prisistatydama kovotojais už „platesnį Chorasaną“, – liepos pabaigoje pranešė JT Saugumo Tarybos komitetas.
Veikla už šalies ribų reiškia išpuolius Tadžikijoje, Irane ir Pakistane, taip pat Rusijoje.
Pačiame Afganistane ISIS-K naudojamos kovos priemonės menkina Talibano argumentus, kad jis užtikrino tokį saugumą, kokio reikalauja potencialūs užsienio investuotojai iš Kinijos ir kitų valstybių, norinčių bendradarbiauti su de facto Vyriausybe.
Kovo mėnesį pietiniame Kandaharo mieste esančiame banke ISIS-K nužudė 21 žmogų, daugiausia Talibano narius.
Po dviejų mėnesių ISIS-K nužudė šešis užsienio ir vietos turistus centriniame Bamijano mieste, kur 2001 m. pirmasis Talibano režimas sunaikino garsiąsias Budos statulas. Atgavę valdžią talibai ėmėsi saugoti statulų liekanas, siekdami privilioti užsienio, ypač Kinijos, turistų aplankyti šią UNESCO saugomą vietą.
Pasinaudodama tokiais išpuoliais ISIS-K perviliojo į savo pusę kai kuriuos Talibano kovotojus ir po žudynių Bamijane išplatintame pareiškime pasigyrė, kad jos taikiniu tapo užsienio turistai ir šioje teritorijoje gyvenantys šiitai. ISIS-K yra sunitų ekstremistų grupuotė, musulmonus šiitus laikanti atsimetėliais.
Platformos „The Khorasan Diary“ tyrimų direktoriaus Riccardo Valle teigimu, po išpuolio ISIS-K nurodė skirtumus tarp pirmojo Talibano režimo, sunaikinusio Bamijano statulas, ir dabartinio režimo.
„Jie sako, kad kadaise Afganistano talibai teisingai taikė religiją, todėl naikino šiuos stabus“, – aiškino R. Valle. Tačiau šiandien ISIS-K apkaltino Talibaną saugant Bamijano statulas, „kad kinai mainais galėtų suteikti Afganistanui finansinę ir ekonominę pagalbą“.
Anot R. Valle, per smurtą ISIS-K stengiasi sužlugdyti Talibano ekonomiką ir susilpninti jo santykius su užsienio valstybėmis.
„Jie taip pat tiesiogiai kalbasi su Talibano kovotojais, bandydami jiems įrodyti, kad „Islamo valstybė“ yra vienintelė džihadą vykdanti organizacija, – pridūrė R. Valle. – Jie žino, kad kai kurie Afganistano talibai gali būti pasirengę įsiklausyti į jų žodžius.“
