Šventosios uosto istorijoje netrūko nei vilčių, nei nusivylimų. Dar prieš šimtą metų čia planuota statyti molus ir kurti Lietuvos uostą, tačiau šiam sumanymui nebuvo lemta išsipildyti. Po nepriklausomybės atkūrimo uosto atkūrimo idėja ne kartą sugrįždavo į darbotvarkę, tačiau realių darbų ilgai nesulaukta. Šiandien situacija kitokia – pasirašytos rangos sutartys molų statybai, o prie vieno svarbiausių Lietuvos pajūrio projektų prisijungia ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Modernus mažųjų laivų uostas
2026 metų birželio 30 dieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Palangos miesto savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ji numato bendradarbiavimą vystant Šventosios uostą, dalijantis ekspertine patirtimi, populiarinant jūrinę kultūrą bei pramoginę laivybą. Klaipėdos uosto direkcija prisidės ir prie infrastruktūros darbų – gilinant Šventosios uostą iškastą gruntą planuojama gabenti į vieną iš Klaipėdos uosto grunto sąvartų Baltijos jūroje. Kadangi Palangos savivaldybė tokio masto uostą stato pirmą kartą, Klaipėdos uosto specialistų patirtis taps svarbia projekto dalimi. Šventosios uosto išorinė akvatorija užima 209,6 hektaro, o bendras vidinės akvatorijos ir sausumos teritorijos plotas viršija 16 hektarų. Ateityje čia turėtų veikti modernus mažųjų laivų uostas, pritaikytas priekrantės žvejybai, pramoginei laivybai ir turizmui.
Uosto prisikėlimą užnešė smėlis
Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, lygiai prieš šimtą metų prezidentas Antanas Smetona davė nurodymą Šventojoje statyti molus, tačiau ši idėja taip ir liko neįgyvendinta. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, uosto atkūrimo klausimas nuolat buvo keliamas. Klaipėdos A. Latakas prisiminė visus bandymus prikelti Šventosios uostą. Šventosios uosto atgimimui didelių vilčių suteikė 2011 metai, kai buvo išgilinta uosto akvatorija ir įplaukos kanalas. Į Šventąją įplaukė pirmosios jachtos ir pramoginiai laivai, tačiau vos po kelių dienų įplauką užnešė smėlis. Tuomet tapo aišku, kad vien gilinimo darbų nepakanka – uostui būtini apsauginiai molai ir visa hidrotechninė infrastruktūra. 2014 metais Susisiekimo ministerijos pavedimu buvo parengtas Šventosios uosto atstatymo projektas, tikintis jam gauti Europos Sąjungos finansavimą. Tačiau 2016 metais Europos Komisija Lietuvos paraišką atmetė, motyvuodama tuo, kad rekreacijai, vandens turizmui ir priekrantės žvejybai skirtas uostas nėra transporto infrastruktūros objektas, todėl negali būti finansuojamas iš šiai sričiai skirtų ES lėšų. Tai paskatino ieškoti kitų projekto įgyvendinimo kelių.
Iškils du molai
Svarbus lūžis įvyko 2018 metais, kai Šventosios uostas buvo perduotas valdyti Palangos miesto savivaldybei. Nuo to laiko jau sutvarkytos uosto prieigos, automobilių stovėjimo aikštelės, įkurta Šventosios jūrų uosto administracija, pastatytas administracijos pastatas, parengti techniniai projektai ir gauti statybos leidimai. Šių metų rugsėjį planuojama pradėti dviejų molų statybą tam, kad apsaugoti įplauką nuo smėlio sąnašų ir palaikyti apie keturis metrus siekiantį įplaukos gylį. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasakojo, jog Šventosios uoste bus pastatytas apie 300 metrų ilgio šiaurinis molas, o 660 metrų ilgio ir 9 metrų pločio pietinis molas bus pritaikytas ne tik laivybai – jame pasivaikščiojimų promenada su suoliukais. Tarp molų planuojama vieša renginių erdvė su atsiveriančiu nuostabiu vaizdu į jūrą. Istoriniai mediniai pastoliai bus išsaugoti kaip vienas Šventosios simbolių. Baigus projektą Šventosios uoste vienu metu galės švartuotis apie 450 laivų.
Nuoseklūs žingsniai kuriant mažųjų uostų tinklą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Palanga yra platesnės mažųjų uostų plėtros dalis. „Matome prasmę prisidėti prie mažųjų uostų tinklo plėtros. Bendradarbiavimas su Palangos savivaldybe vystant Šventosios uostą taps svarbiu postūmiu kuriant vientisą mažųjų uostų infrastruktūrą Lietuvos pajūryje“, – sakė A. Latakas. Jo teigimu, Klaipėdos uosto direkcija investuoja ir į pramoginės laivybos infrastruktūrą – statomame Kruizinių laivų terminale bus įrengta marina pramoginiams laivams, dar viena numatyta pietinėje uosto dalyje. Todėl bendradarbiavimas su Palanga yra nuoseklus žingsnis kuriant Lietuvos pajūrio mažųjų uostų tinklą. Lietuvoje jau formuojasi mažųjų uostų sistema – Klaipėda, Juodkrantė, Nida, Rusnė, Uostadvaris, o dabar prie jos jungiasi ir Šventoji. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas džiaugėsi Palangos mero Šarūno Vaitkaus iniciatyvumu, ryžtu ir pastangomis atgaivinti Šventosios uostą: „Esu įsitikinęs, kad atgimęs Šventosios uostas džiugins visus mėgėjus plaukti jachtomis ir pramoginiais laivais“, – kalbėjo jis.
Naujas impulsas investicinei aplinkai
Š. Vaitkaus teigimu, Šventosios uosto atgimimas svarbus ne tik Palangai ar Vakarų Lietuvai, bet ir visai valstybei. Šis uostas atvers naujas galimybes pramoginei laivybai, turizmui ir jūrinei kultūrai. Daugelį metų čia trūko saugios įplaukos, krantinių, rekreacinių zonų. Jis akcentavo, kas pirmieji pokyčiai jau matomi ir pačioje Šventojoje. Pasak Š. Vaitkaus, jei anksčiau investuotojai kurortą dažnai aplenkdavo, šiandien jau išduoti keturi leidimai naujiems viešbučiams ir SPA kompleksams. Todėl kartu su uosto atgimimu naują impulsą gali įgyti ne tik pramoginė laivyba ar priekrantės žvejyba, bet ir investicinė aplinka. Meras tikino, kad svarbu ugdyti ir jaunąją kartą. Šiandien vaikai, kurie nori išmokti buriuoti keliauja į kaimynines valstybes, kaip antai Lenkiją ir Latviją, todėl per pusantrų metų šioje teritorijoje turėtų išaugti ir buriavimo mokykla, kurią galės lankyti visos Lietuvos vaikai. Dėl šios priežasties greta uosto numatyta statyti vaikų buriavimo ir jūrinio sporto mokyklą, kuri taps dar vienu žingsniu stiprinant jūrinę kultūrą ir ugdant būsimąją buriuotojų kartą. Palangos savivaldybei tai pirmasis tokio masto uosto statybos projektas, todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pagalba, ekspertinė patirtis tampa ypač svarbi.
Dana Lukauskienė
