Klaipėdietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laikosi gražios tradicijos sveikinti artimuosius siųsdamas atvirlaiškius. Deja, pasirodo, jo sveikinimai ne visada pasiekia adresatą.
Tai byloja ir vasario pradžioje jo paties pašto dėžutėje rastas sveikinimas, kurį Kalėdoms buvo išsiuntęs į Vilnių. Sveikinimas buvo išsiųstas praėjusių metų gruodžio 22-ąją, bet, taip ir nepasiekęs adresato, sugrįžo pas siuntėją šiemet, vasario 4-ąją.
Ant voko užklijuotas Lietuvos pašto paaiškinimas, neva adresato neįrengta arba netvarkinga pašto dėžutė. Tai ne juokais papiktino klaipėdietį, mat jis puikiai žino, kad tai visiškas absurdas – prie pat įėjimo šalia vartelių yra įmontuota tvarkinga pašto dėžutė.
„Dar nieko nesakyčiau, jei būčiau siuntęs nestandartinį sveikinimą, bet tai buvo nedidelis, standartinių matmenų laiškas, kuris tikrai telpa į pašto dėžutę“, – stebėjosi klaipėdietis.
Paprašėme situaciją pakomentuoti Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovą Luką Zadaracką. Jis nesiėmė komentuoti šios konkrečios situacijos, bet tikino, neva skundai dėl netvarkingų pašto dėžučių gavėjų nepasiekusių laiškų, kaip ir patys atvejai, kuomet laiškai yra grąžinami siuntėjui, yra labai reti.
„Pasitaikančius pavienius atvejus lemia dvi pagrindinės priežastys – netinkamas laiškų adresavimas ir netvarkingai įrengtos pašto dėžutės“, – komentavo L. Zadarackas, tačiau nepatikslino, kokiais kriterijais vadovaujasi paštininkai įvertindami, kad pašto dėžutė yra netinkama.
„Įsirengiant pašto dėžutę kiekvienam gyventojui svarbu nepamiršti keleto svarbių dalykų. Pirmiausiai ji turi būti rakinama, sandari ir neperpildyta. Kita svarbi detalė – ant pašto dėžutės privalo būti nurodytas tikslus ir lengvai įskaitomas adresas“, – lakoniškai komentavo Lietuvos pašto atstovas.
Be to, pasak jo, ne mažiau svarbu ir tai, kad pašto dėžutės būtų įrengtos laiškininkams lengvai prieinamose vietose.
„Prie individualių ar sodininkų bendrijose esančių namų tai būtų įėjimas į sklypus, arba šalia gatvės esanti namo siena, tvora ar stovelis. Jeigu pašto dėžutė yra įrengta už užrakintų vartų pastato kieme, arba šalimais yra agresyvių ir įtarimų keliančių augintinių, korespondencijos laiškininkas turi teisę ir neatnešti“, – aiškino L. Zadarackas.
Tačiau, ką daryti, jei paisai visų išvardytų kriterijų, tačiau korespondencijos vis tiek negauni? Į klausimą, ar, kilus ginčui, Lietuvos paštas aiškinasi, kas teisus – paštininkas, kuris teigė, jog pašto dėžutė netinkama, ar savininkas, kuris tikina, kad viskas įrengta kaip priklauso, – atsakymo taip ir nesulaukėme.
L. Zadarackas tik priminė, kad gyventojams neįteiktos siuntos ir periodiniai leidiniai pašto skyriuose yra saugomi iki 30 dienų.
