Šveicarijoje kelią skinasi balsavimas dėl karinio neutralumo politikos įtvirtinimo po to, kai Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje paskatino iš naujo iškelti klausimą dėl daugelį metų galiojusios šalies pozicijos nesikišti į užsienio konfliktus.
Suverenistinė organizacija „Pro Switzerland“ surinko daugiau nei pakankamai parašų surengti balsavimui, kurio tikslas – geriau įtvirtinti Šveicarijos neutralumą šalies konstitucijoje, laikraščiui „Blick“ sakė jos viceprezidentas Walteris Wobmannas.
Organizacija nori apriboti nekarines priemones, pavyzdžiui, sankcijas, užkirsti kelią bet kokiems glaudesniems ryšiams su NATO ir atmesti bet kokį karinį aljansą, išskyrus užpuolimo atvejais.
Pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą piliečiai gali inicijuoti visuotinį balsavimą surinkę 100 tūkst. balsavimo teisę turinčių rinkėjų parašų per 18 mėnesių.
„Surinkome beveik 140 tūkst. parašų“, – pareiškė W. Wobmannas.
„Balandžio 11 dieną pateiksime iniciatyvą“ federalinėms institucijoms, teigė jis ir pridūrė, kad iki tol toliau rinks parašus.
Pateikus ir patikrinus peticijos parašus, paprastai prireikia kelių mėnesių ar net metų iki balsavimo.
Tradicinė Šveicarijos pozicija yra ginkluotas karinis neutralumas.
Šveicarija atsisako siųsti Kyjivui ginklų ar leisti šveicarų gamybos ginklų turinčioms šalims persiųsti juos į Ukrainą.
Šveicarija nepriklauso Bendrijai, tačiau prisijungė prie Europos Sąjungos ekonominių sankcijų Rusijai po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tokį sprendimą griežtai pasmerkė didžiausia šveicarų partija – kraštutinė dešiniojo sparno Šveicarijos liaudies partija (SVP)
Maskva, kuri kritikuoja šveicarų sprendimą prisijungti prie ES sankcijų, nebelaiko Šveicarijos neutralia tarptautinių derybų teritorija ir neleido Ženevoje atnaujinti Jungtinių Tautų remiamų derybų dėl Sirijos.
Siūloma mažiau sankcijų
Šveicarijos konstitucija jau užtikrina, kad parlamentas ir vyriausybė privalo laikytis Šveicarijos neutraliteto, tačiau „Pro Switzerland“ nori žengti dar toliau.
Jie ragina Konstitucijoje užtikrinti, kad Šveicarijos neutralitetas būtų „ginkluotas ir amžinas“ ir taikomas „nuolat ir be jokių išimčių“.
Taip pat būtų uždraustos nekarinės baudžiamosios priemonės, tokios kaip sankcijos, išskyrus tuos atvejus, kai taip nuspręstų Jungtinės Tautos.
„Pro Switzerland“ taip pat nepritaria glaudesniems ryšiams su NATO ir nori, kad konstitucija draustų prisijungti prie karinio aljanso, išskyrus tiesioginio karinio užpuolimo prieš šalį atvejį.
„Tik tada, kai esame tiesiogiai puolami, galime susivienyti su kitais. Jei taptume viena iš kariaujančių šalių, turėtume gintis patys“, – sakė buvęs SVP įstatymų leidėjas W. Wobmannas.
Šveicarija neutraliteto laikosi nuo 1516-ųjų, o nuo 1815-ųjų jis pripažįstamas tarptautiniu mastu.
Šveicarija negali įsitraukti į kitų šalių karus, sudaryti karinių sąjungų, suteikti karių, ginklų ar teritorinio tranzito teisių kariaujančioms šalims.
Visi vyrai privalo atlikti karinę tarnybą, o po jos lankyti kursus žinioms atšviežinti.
Neutralumo įstatymai netaikomi pilietiniams karams arba karinėms operacijoms, kurioms leidimą davė JT Saugumo Taryba.
