„Šiemet buvo gana šaltas pavasaris, todėl sezonas tik dabar prasideda, – tik įsukus į turgavietę šiltu žodžiu pasitiko kretingiškė Stasė Srėbalienė. – Pirmiausia prekyboje pasirodo našlaitės, paskui žmonės ima žvalgytis į pelargonijas, nes joms mažiausiai vandens reikia, mažiau priežiūros. Dabar į kapines perka, paskui, kiek vėliau, pradeda ir savo namus, aplinką puošti.“
Našlaites Stasė užsiaugina pati, bet prekiauja ir dukters užaugintomis pelargonijomis, agurkų ir pomidorų daigais. „Pamenu iš vaikystės, kaip rožes ir gvazdikus mano mama augino, tad aš nuo mažumės prie augalų“, – prisiminė Rolanda Slivskienė ir pridūrė, kad su vyru Broniumi abudu esą savoje stichijoje.
„Žmonės dabar perka kapams, o po dviejų savaičių jau ir namus puoš, – į pokalbį įsiterpia Bronius. „Kapinių puošybos mados keičiasi, žmonės mažiau besodina, mažesni darosi gėlėms ant kapo skirti ploteliai“ – vyro mintį papildė Rolanda, o Bronius dar šmaikščiai pastebėjo, kad greičiausiai moteriškės išpuoselėtas rankas saugo, kruopščiai augintų nagų gaili, ko vyrams niekada nesuprasti. „Tiesiog nebenori žmonės įsipareigoti, prižiūrėti, važinėti laistyti“, – žemišką mažėjantį gėlių poreikį įžvelgė Rolanda.
Jiedu su vyru našlaites užaugina patys, nusiperka tik mažyčius daigelius, kuriuos paskui puoselėja ir prekiauja. Kas lieka neišpardavus – dovanoja vienuolynui, savus namus puošiasi. R. ir B. Slivskiai kartu koja kojon žengia jau 50 metų, nuo Rolandos veido nedingsta šypsena, nes šalia Bronius vis kokiu juokeliu pokštaudamas linksmina ne tik ją, bet ir aplink esančius. „Su linksmais smagiau gyventi negu su rimtuoliais, linksmesnius ir ligos mažiau puola“, – juokavo Bronius.
Kretingiškė Aldona Gubova noriai aprodė pačios augintus paprikų, agurkų, braškių, mėtų daigus, gėles, šilauogių, serbentų, agrastų krūmelius. „Namuose turiu du ligoniukus, tai reikia jiems padėti, paremti, vaistų ar gardesnį kąsnelį nupirkti, todėl auginu ir prekiauju“, – atvirai kalbėjo pašnekovė, pridurdama, kad ši veikla jai labai patinka. – Augindama gėles įgyju energijos, įkvėpimo, grįžta jėgos, žiemą vis pasergu, o va tik ateina pavasaris, nebereikia nė vaistų – atsiveria mano augalų rojus.“
Paklausta, ar kinta namų puošybos mados, Aldona pritariamai linksėjo, nes ne vienerius metus prekiaudama jau yra pastebėjusi, kad vienais metais žmonės mieliau perka rododendrus, kitais nori pelargonijų. „Aplink čia pažįstu visus prekiautojus, labai šaunus kolektyvas, vieni su kitais dalinamės patarimais, pagelbėjam, jei reikia. Visiems, perkantiems braškių daigus, noriu patarti, kad sodindami įterptų pelenų, juos užbertų šiek tiek žemių ir sodinti – nebus kirminų“, – geranoriškai patarė Aldona.
Net 43-ejus metus pačius įvairiausius medelius auginantis Bučmių medelyno įkūrėjas Sigitas Bučmys džiaugėsi, kad žmonės labai noriai perka šilauoges, trešnes, slyvaites, kriaušes. „Jei perka obelaites, tai turėtų žinoti, koks medelio poskiepis. Kartais pirkdami obelį žmonės daro didelę klaidą neklausdami, į ką įskiepytas medis – pasižiūri į medžio nuotrauką ir daugiau niekas nerūpi.
O su medžiu yra taip, kaip su žmogumi – jei tėvai, bočiai buvo ilgaamžiai – tai ir proanūkiai bus ilgaamžiai. Reikia žiūrėti į šaknis, nes ne vaikai ar anūkai, o proanūkiai atsigims į prosenelį. Todėl viskas priklauso nuo obels šaknų.“
Sigitas noriai išvardino turimus medelius: vyšnios, slyvos, šermukšniai, abrikosai, persikai, įvairūs hibridai, kiviai, net alyvuogės. „Ši alyvuogė gali augti smėlėtoj žemėje, vaisius veda maždaug spalio mėnesį, nėra lepi, o alyvuogių skonis panašus į serbentų, su vaivoro, mėlynės prieskoniu.
Labai daug kretingiškių yra įsigiję. Kiekviena uoga nutaškyti it su aukso taškiukais“, – apie ypatingą alyvuogę ir kitus medelius, vaiskrūmius nesustodamas galėtų pasakoti Sigitas.
„Man šiandien – tarsi koks šeštadienis“, – prisipažino Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis, pasidžiaugęs, kad, kai turgavietėje atsiranda prekiautojų įvairiais sodinukais, gerokai suaktyvėja ir pirkėjų srautas.
Šis aktyvios prekybos sezonas pavasarį įsibanguoja, tada po truputį ima mažėti, kol rudeniop sustoja. Jis tęsė mintį: „Taip, būna rudeniop prekyba daržovėmis, vaisiais, bet pats stipriausias – pavasarinis srautas: gėlės, vaiskrūmiai, medeliai ir tai, ko joks prekybos centras pasiūlyti negali – tai pomidorų, paprikų, agurkų daigai ir daugiametės gėlės.
Pagrindiniai mūsų prekeiviai – vietiniai, čia ar aplink gyvenantys žmonės. Sodinukų augintojai – tai mūsų turgaus startas visam sezonui, duodantis pridėtinę naudą ir visiems kitiems prekiautojams.“
Kretingiškių, o ir palangiškių, kitų miesto svečių itin pamėgta turgavietė, kaip ir kasmet, kiekvieną trečiadienį bei šeštadienį pražysta įvairiaspalviais gėlių žiedais, akį ima traukti vešliais pomidorų ar paprikų daigais ir lengvai apsirėdžiusio vėjo, per visą teritoriją nešančio pražydusių vyšnių žiedlapių aromatą. Sodinukais ir gėlėmis sužydėjęs turgus laukia į jį užsukančio žmogaus.
