Birželio 20 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius susitiko su Uzbekistano užsienio reikalų ministro pavaduotoju Gayratu Fazilovu, atvykusiu į Lietuvą politinių konsultacijų su Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
G. Fazilovas pažymėjo, kad šio vizito ir susitikimų metu siekia atskleisti daugiau dvišalių ekonominių ryšių potencialo. Svečias padėkojo LPK už surengtą verslo misiją į Taškentą š. m. balandžio mėnesį ir pažymėjo, jog „Lietuvą mato kaip atraminį mazgą Uzbekistano prekybai su Europa, o LPK vertina kaip dvišalių verslo ryšių plėtros lokomotyvą”.
Uzbekistano diplomatas pasiūlė LPK kartu su Uzbekistano prekybos ir pramonės rūmais (PPR) įsteigti dvišalę verslo tarybą, kurioje būtų galima aptarti aktualius dvišalės prekybos ir investicijų klausimus, teikti pasiūlymus dvišalei tarpvyriausybinei komisijai, valdžios institucijoms. Taip pat informavo, jog Vilniuje veiklą pradeda Uzbekistano prekybos namai, o iki šių metu pabaigos į Lietuvą kartu su verslo delegacija atvyks Uzbekistano užsienio reikalų ministras.
Kaip perspektyvias verslo bendradarbiavimui sritis, įvardijo skaitmeninimą, transportą ir logistiką bei energetiką, ypač atsinaujinančią, taip pat atliekų surinkimą ir perdirbimą.
Pasak Uzbekistano diplomato, nuo 2016 m. Uzbekistane vykdomos didelio masto reformos įvairiose srityse, taip pat ir ekonomikoje. G. Fazilovas akcentavo, kad per pastaruosius du metus labai didėjo Europos verslo dėmesys Uzbekistanui, Europos Sąjunga ir Europos Komisija aktyviai skatina abipusius ekonominius ryšius, 2022 m. lapkritį Samarkande vykusioje ES-Centrinės Azijos junglumo konferencijoje dalyvavo ES diplomatijos vadovas J. Borrellis. Uzbekistano užsienio reikalų ministro pavaduotojas pažymėjo savo šalies pasirengimą sudaryti palankias sąlygas Lietuvos investuotojams, pakvietė relokuoti investicijas iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos į Uzbekistaną, kaip šios šalies privalumus investicijoms įvardino didelę žaliavų ir darbo jėgos pasiūlą, mažus elektros ir kitų resursų kaštus, teikiamas mokesčių ir lengvatas ir bemuitį įrangos įvežimą specialiosiose ekonominėse zonose.
LPK prezidentas padėkojo svečiui už susitikimo iniciatyvą, pristatė LPK veiklą. V. Janulevičius pažymėjo: „matome Uzbekistane vykdomas reformas ir jūsų valstybės potencialą Lietuvos ir kitų ES šalių verslo plėtrai. Džiaugiamės per pastaruosius keletą metų sparčiai augančia dvišale prekyba, tačiau nuolat pažymime: kartu tiek Lietuvai, tiek ir Uzbekistanui yra būtina griežtai laikytis ES ir JAV nustatytų agresorių prieš Ukrainą – Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu ekonominių sankcijų, saugoti savo įmonių reputaciją”.
G. Fazilovas akcentavo, kad Uzbekistanas imasi visų įmanomų priemonių užkardyti sankcijų apėjimą, vykdomi susitikimai ir aukšto lygio konsultacijos sankcijų klausimais su Europos Komisija ir JAV, Uzbekistane sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama vicepremjero.
V. Janulevičius taip pat atkreipė dėmesį į ES „Žaliajį kursą” ir nuo 2025 m. numatytus taikyti kai kurioms ir iš Uzbekistano į ES importuojamų prekių kategorijoms anglies dioksido taršos mokestį pagal Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM, angl. CBAM – Carbon Border Adjustment Mechanism) ir būtinybę mažinti anglies dioksido dalį gaminamuose produktuose.
Susitikime dalyvavęs Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius pažymėjo, kad prekių judėjimo tarp Lietuvos ir Uzbekistano didesnį skaidrumą ir atsekamumą užtikrintų muitinės ir transportavimo dokumentų skaitmeninimas, skaitmeninių muitinės deklaracijų platesnis diegimas ir operatyvesnis keitimasis duomenimis tarp muitinės tarnybų ir su verslu.
V. Janulevičius ir susitikime dalyvavęs UAB „Sigma Telas”, vykdančios nacionalinės dujų sistemos skaitmeninimo projektą Uzbekistane, vadovas Petras Tarasevičius papasakojo svečiui apie atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje ir veikiančią pažangią gaminančių elektrą vartotojų skatinimo sistemą bei jos funkcionavimą.
V. Janulevičius ir G. Fazilovas
Lietuvos ir Uzbekistano prekių ir paslaugų bendra (eksporto ir importo) apyvarta 2022 m. siekė 493 mln. eurų ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 86%, o nuo 2019 m. išaugo daugiau kaip 2,2 karto. Lietuvos prekių eksportas į Uzbekistaną pernai siekė 316 mln. eurų ir per metus padidėjo 2 kartus, o paslaugų eksportas išaugo 37% iki 46,5 mln. eurų.
Prekių importas iš Uzbekistano į Lietuvą pernai padidėjo 67% iki 111 mln. eurų, o paslaugų importas išaugo beveik 2,6 karto iki 20 mln. eurų.
