Rugsėjo 20 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė pakvietė Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento (EP) narius aptarti būsimą 2024–2029 metų EP kadenciją ir klausimus, kurie šios kadencijos darbotvarkėje bus svarbiausi Lietuvos pramonei, verslui ir visos Europos konkurencingumui.
Susitikime dalyvavo: Vytenis Povilas Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas, LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius ir kiti LPK valdybos nariai, LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė ir pavaduotojas Gintaras Morkis.
LPK prezidentas V. Janulevičius vylėsi, kad Lietuvoje išrinkti EP nariai palaikys atvirą dialogą su šalies pramonės bei verslo bendruomene ir skirs dėmesį klausimams, kuriuos savo prioritetu įvardina ne tik Lietuvos, bet visos Europos pramonė ir verslas.
„LPK tikisi aktyvaus išrinktų EP narių darbo jų pasirinktuose komitetuose, pakomitečiuose ir darbo grupėse, delegacijose ir kt. formatuose, ypač susijusiuose su ekonomika, vidaus rinka, užsienio prekyba, klimato politika, pramone ir verslu. Esame pasiruošę bendradarbiauti – siūlyti veiksmingiausias priemones, dalintis ekspertinėmis įžvalgomis ir konkrečiais pavyzdžiais, kaip „Briuselio politika“ įsigyvendina ir kokį poveikį turi čia, nacionaliniame lygmenyje, kaip vienokie ar kitokie sprendimai atsispindi Lietuvos pramonės centruose, didmiesčiuose ir regionuose veikiančiose įmonėse. Labai svarbu, kad europarlamentarai nuodugniai susipažintų su praėjusią savaitę M. Draghi paskelbta ES konkurencingumo ataskaita. Turime vilties, kad ši ataskaita taps EP ateinančių penkerių metų darbo pagrindu“, – sakė V. Janulevičius.
LPK vertindami ilgalaikį bendradarbiavimą ir suvokdami neginčijamą jo svarbą, norėtume atkreipti išrinktų EP narių dėmesį į šiuos Lietuvos bei visos Europos pramonės ir verslo bendruomenei svarbius, prioritetinius veiklos klausimus:
- neatidėliotinas gynybos pramonės skatinimas ir jos plėtros koordinavimas ES mastu bei Europos ekonominės erdvės (EEB) lygmenyje;
- didesnė karinė parama Ukrainai;
- aktyvi užsienio politika su trečiosiomis šalimis taikant ES sankcijas karo prieš Ukrainą agresorėms Rusijai ir Baltarusijai, siekiant jų besąlygiško įgyvendinimo ir jų apėjimo išvengimo;
- ES vidaus rinkos gilinimas ir kliūčių jos funkcionavimui šalinimas;
- bankų sąjungos ir ES kapitalo rinkos sukūrimas;
- energetinė sąjunga, kuri užtikrintų sparčią vietinių energijos generavimo šaltinių plėtrą bei įsigijimą iš trečiųjų šalių konkurencingomis kainomis ir kuri vestų ES į energetinį nepriklausomumą;
- ambicinga užsienio prekybos politika;
- priklausomybės nuo išorinių tiekėjų, ypač dėl kritinių žaliavų ir technologijų srityse, mažinimas;
- Europos įmonėms tenkančios reguliacinės naštos ženklus mažinimas;
- mažiau naujų teisėkūros iniciatyvų, kol daugybė jų nėra įgyvendinta;
- konkurencingumo testas kiekvienai naujai ES teisėkūros iniciatyvai;
- Žaliuoju kursu paremta pramonės strategija, kuri skatintų ekonomikos augimą ir konkurencingumą;
- inovacinės ekosistemos išplėtojimas ES bei nacionaliniu mastu;
- visų rūšių transporto Europos infrastruktūros projektų pakankamas finansavimas ir savalaikis transeuropinio transporto tinklo užbaigimas, skirtas daugiarūšiams, novatoriškiems ir tvariems transporto sprendimams;
- bendradarbiavimas su socialiniais partneriais tobulinant iniciatyvas, susijusias su darbuotojų mokymu darbo vietoje, sukuriant darbdaviams tinkamas paskatas, kad jie toliau investuotų į darbuotojų mokymą, kad, įgūdžiai, vykstant dvejopai pertvarkai būtų pagrindinis tvaraus ekonomikos augimo veiksnys.
Taip pat LPK atstovai priminė priešrinkiminiame renginyje su kandidatais į EP narius nuskambėjusį pasiūlymą organizuoti reguliarius LPK ir EP narių susitikimus ES teisėkūros ir kitais aktualiais klausimais Lietuvoje arba Briuselyje.
Europarlamentarams
