Vasario 28 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) lankėsi Kazachstano prekybos ir integracijos viceministras Kairatas Torebayevas, vadovausiantis Kazachstano delegacijai Vilniuje vyksiančiame 14-ajame Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje (2024 m. vasario 29 d.).
Sveikindamas svečią, LPK prezidentas V. Janulevičius pažymėjo, kad LPK aktyviai skatina dvišalių verslo ryšių plėtrą, pirmiausia per prie LPK aktyviai veikiančią dvišalę verslo tarybą. LPK turi susitarimus ir bendradarbiauja su Kazachstano užsienio prekybos rūmais ir Kazachstano transportininkų sąjunga „Kazlogistics”. Per pastaruosius du metus LPK surengė tris verslo misijas į Kazachstaną, jų metu su vietos partnerių pagalba buvo surengti dvišaliai verslo forumai ir B2B susitikimai. LPK taip pat padėjo surengti Centrinės Azijos šalių verslo misiją į Lietuvą 2023 m. birželį. LPK planuoja surengti verslo misiją į Astaną šių metų spalio mėn.
LPK viceprezidentas ir Lietuvos-Kazachstano verslo tarybos pirmininkas Romas Austinskas informavo, kad LPK dvišalė verslo taryba vienija daugiau kaip dešimt narių, kurie Kazachstane vykdo įvairias verslo veiklas – teikia energijos išteklių apskaitos ir efektyvaus naudojimo skaitmeninimo paslaugas, krovinių transportavimo ir logistikos, muitinio tarpininkavimo, jūrų krovos paslaugas, vykdo civilinės aviacijos pilotų mokymus, eksportuoja ir importuoja įvairias prekes. Dalyvavusieji susitikime šios verslo tarybos nariai pristatė savo įmonių interesus ir veiklą Kazachstane.
LPK vadovai išsakė pageidavimą sulaukti dar didesnio aktyvumo iš LPK partnerių Kazachstane pusės surengiant daugiau Kazachstano verslo misijų ir vizitų į Lietuvą bei pažymėjo, kad LPK yra pasiruošusi suteikti pagalbą juos organizuojant.
K. Torebayevas pažymėjo, kad pernai Kazachstano prekių eksportas į Lietuvą sumažėjo dėl ženkliai sumažėjusio naftos eksporto į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, akcentavo siekį diversifikuoti dvišalės prekybos prekių nomenklatūrą. Atsižvelgiant į sankcijų kontekste apsunkintą krovinių tranzitą sausuma per Rusiją ir Baltarusiją, tampa aktualu sparčiau plėtoti krovinių gabenimą lėktuvais, taip pat labiau skatinti abipusių paslaugų eksportą ir importą. Jis taip pat pasidžiaugė, kad yra numatomas abiejų valstybių statistikos institucijų ekspertų susitikimas aptarti ir pasiaiškinti, dėl ko susidaro dideli nesutapimai abiejų pusių skelbiamuose dvišalės prekybos duomenyse.
Dalyvavęs susitikime Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Timuras Urazayevas pažymėjo, kad Kazachstano užsienio prekybos duomenys yra atviri, viešai skelbiami pagal prekių kodų kategorijas. Pasak jo, dvišalių krovinių judėjimą, be kita ko, apsunkina ribotas Lietuvos pasienio kontrolės punktų skaičius bei jų mažas pralaidumas, prie jų susidarančios didelės, ilgo laukimo krovininių automobilių eilės. Sankcijų kontekste, siekiant palengvinti tranzitinių krovinių tarp Lietuvos ir Kazachstano judėjimą per Baltarusiją ir Rusiją, yra įmanoma techniškai užtikrinti jų nugabenimą į paskirties vietas naudojant transporto priemonių plombavimą ir keičiantis abiejų valstybių muitinių informacija. Pasak T. Urazayevo, dvišalė prekyba šiuo metu mažėja ir dėl nepakankamo Kazachstano krovinių vežėjams automobiliais Lietuvos išduodamų dvišalių leidimų kiekio. Susidaro situacija, kuomet būtų galima vežti daugiau krovinių, nors tuo pat metu didelė dalis Lietuvos vežėjų, matomai, yra nesuinteresuoti vykdyti krovinių vežimus į Kazachstaną, nes pernai pasinaudojo tik trečdaliu jiems Kazachstano suteiktos leidimų vežti krovinius į Kazachstaną kvotos.
Asociacijos „Linava“ prezidentas R. Austinskas replikavo, kad Kazachstano krovinių vežėjai automobiliais siūlo per mažas paslaugų kainas, todėl mūsų šalies vežėjams dažnai neapsimoka vykdyti krovinių gabenimą automobiliais į Kazachstaną. V. Janulevičius pasiūlė ieškoti galimybių didinti ekologiškesnį, palyginti su autotransportu, krovinių vežimą tarp abiejų valstybių geležinkeliais.
„Kazlogistics” generalinis direktorius bei Kazachstano-Lietuvos verslo tarybos pirmininkas Yerlanas Absatovas informavo, kad vežamų geležinkeliais krovinių kiekis tarp mūsų dviejų šalių 2023 m. sumažėjo 79 proc. palyginti su 2022 m. Krovinių vežimas geležinkeliais tranzitu per Rusiją ir Baltarusiją priklauso nuo šių valstybių galimybių ir nuostatų. O norint pervežti daugiau krovinių iš ES šalių, taip pat ir Lietuvos, geležinkeliais link pietinio, Transkaspijos maršruto koridoriaus, reikėtų palankesnių krovinių vežimo geležinkeliais iki Rumunijos ir Bulgarijos uostų tarifų, galimai subsidijuojamų ES lėšomis. Krovinių vežimas iš Lietuvos automobiliais iki Kazachstano per Transkaspijos koridorių kol kas, dėl neišvystytos infrastruktūros (ES neseniai jos plėtrai numatė skirti 10 mlrd. eurų investicijų), dar nėra patrauklus, nes užtrunka iki 45-60 dienų.
