Suomijos parlamentas pirmadienį vienbalsiai patvirtino gynybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, pagal kurį šalyje bus sustiprintas amerikiečių kariuomenės buvimas ir gynybos priemonių sandėliavimas.
Gruodį Suomijos vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (DCA).
Susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti Suomijos saugumo ir gynybos pajėgumus, sudaromas po to, kai šalis 2023-ųjų balandį įstojo į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Suomijos santykiai su kaimynine Rusija, su kuria ji turi 1 340 km sieną, tapo vis labiau įtempti po to, kai Suomija pernai įstojo į Aljansą.
Susitarimu JAV suteikiama prieiga prie 15 karinių bazių Suomijoje ir sudaromos sąlygos Suomijos teritorijoje dislokuoti ir mokyti JAV pajėgas bei dislokuoti gynybos priemones.
Juo taip pat stiprinamas abiejų šalių bendradarbiavimas krizių atvejais.
Birželio 18 dieną Švedijai priėmus DCA susitarimą, prieš balsavimą vyko karštos diskusijos, o kritikai teigė, kad susitarimas atveria kelią branduolinių ginklų dislokavimui šalyje.
Nors Suomijoje ši tema taip pat kelia daug diskusijų, įstatymų leidėjai užtikrino, kad pagal susitarimą branduolinių ginklų, kurių importas ir tranzitas Suomijos teritorijoje draudžiamas, atžvilgiu būtų taikoma nacionalinė teisė.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, parlamento narys socialdemokratas Kimmo Kiljunenas pirmadienį vykusiame plenariniame posėdyje DCA susitarimo priėmimą pavadino istoriniu momentu.
„Šio susitarimo uždavinys yra toks pat, kaip ir narystės NATO uždavinys – stiprinti Suomijos ir suomių saugumą“, – sakė jis.
Panašius DCA susitarimus JAV yra sudariusi su 11 kitų NATO šalių, įskaitant Švediją, Norvegiją ir Daniją.
