Šiuolaikinės penkiakovės sezono medalių kraitį krovė jaunoji karta

Nuotraukos autorius: Daigiausia medalių įvairaus lygio tarptautinėse varžybose šiemet iškovojo T.Puronas ir E.Adomaitytė (UIMP nuotr.).

Lietuvos penkiakovininkai baigė šių metų sezoną. Pasak Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinio sekretoriaus, trejų olimpinių žaidynių dalyvio, pasaulio ir Europos čempiono Justino Kinderio, jis buvo permainingas ir su daugybe nežinomųjų.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vienas vadovų J.Kinderis neslepia: „Nežinojome, ko tikėtis: keitėsi varžybų taisyklės, įvairaus amžiaus grupių varžybose pradėjo daugiau rodytis mūsų jaunoji karta. Šį sezoną dėl tam tikrų priežasčių pertraukas padarė mūsų lyderės: galbūt tausodama sveikatą nerungtyniavo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, o Gintarė Venčkauskaitė išėjo motinystės atostogų. Baigėsi mano sportinė karjera.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes sezoną vertinčiau gerai. Tiesa, iš pradžių buvo daug nerimo ir nežinomybės, kaip startuos mūsų jaunimas, kaip seksis dirbti naujai Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovybei. Kaip parodė sezonas, pavyko pasiekti neblogų rezultatų ir susitvarkyti su visais administraciniais iššūkiais.“

LŠPF generalinis sekretorius J.Kinderis (Alfredo Pliadžio nuotr.)

– Buvome įpratinti prie suaugusiųjų pergalių, tačiau šiemet, su didžiuoju sportu atsisveikinus jums, o abiem moterų lyderėms praleidus sezoną, mūsų sportininkai asmeninėse varžybose nepateko į pasaulio čempionato finalus. Kaip į tai reagavote?

– Būdamas arti sportininkų galėjau numatyti šią situaciją. Gerai žinau, kokia nenuspėjama ir įnoringa yra šiuolaikinė penkiakovė, o kai nėra lyderių, kurie gali gerai pasirodyti ir padarę klaidą, medalius sunku prognozuoti.

Gana gerai sezoną pradėjo Ieva Serapinaitė. Per Pasaulio taurės etapą ir finale Ievai pavyko sėkmingai pasirodyti, bet pasaulio čempionate ji suklupo. Fechtavimas – jos stiprioji rungtis, bet įtampa ir atsakomybė sportininkę išmušė iš vėžių ir ji galutinėje įskaitoje pasirodė ne taip, kaip tikėjomės (užėmė 24 vietą).

Ieva Serapinaitė (UIMP ir LŠPF nuotr.).

Į pusfinalį tarp 36 sportininkių pateko dar dvi mūsų jaunosios penkiakovininkės – Aurelija Tamašauskaitė ir Elzbieta Adomaitytė, tai nėra toks jau blogas rezultatas.

Pasaulio čempionate debiutavęs Titas Puronas liko 24-as – irgi neblogai. Per pasaulio čempionatus mes buvome pripratę prie aukštų vietų ir medalių, bet tai nėra tragedija. Jeigu čempionate būtų startavusios mūsų lyderės, pasirodymas tikrai būtų kitoks.

Kitąmet, prasidėjus atrankai į Paryžiaus olimpines žaidynes, džiaugsmo turėtų būti daugiau.

– Tarptautinei šiuolaikinės penkiakovės sąjungai (UIPM) priėmus sprendimą jojimą keisti nauja rungtimi – ekstremaliuoju bėgimu, dar kliūčių ruožu vadinamu, ji pirmą kartą buvo išbandyta po šių metų Pasaulio taurės finalo Ankaroje (Turkija) birželio pabaigoje. Kurie Lietuvos penkiakovininkai jau išbandė šią rungtį. Kokie atsiliepimai?

– Tąkart Turkijoje vyko dvejos varžybos: Pasaulio taurės etapas, o po savaitės – finalas, kuriame šeštą vietą užėmė I.Serapinaitė. Būtent po asmeninių varžybų taurės finale ir buvo surengta ši naujoji rungtis.

Tačiau mūsų penkiakovininkė jose nedalyvavo, to nenorėjo ir federacija, ir pati sportininkė, nes po mėnesio laukė pasaulio suaugusiųjų čempionatas.

Pirmieji naują rungtį išbandė mūsų jauniai, Italijoje dalyvavę pasaulio U17 ir U19 čempionate. Tačiau čempionatas nevyko nauja tvarka, tik buvo įrengtas kliūčių ruožas ir laisvu laiku vyko testavimas – kas norėjo, tas galėjo dalyvauti. Naująją rungtį po varžybų išbandė keli mūsų sportininkai.

Netrukus vyksiantis UIPM kongresas spręs, ar kitąmet pasaulio ir Europos jaunių bei jaunimo čempionatuose jau bus šios kliūtys. Tikėtina, kad bus. Suaugusieji naująją rungtį bandys po Paryžiaus olimpinių žaidynių. Vieniems mūsų penkiakovininkams ši rungtis, nors ir sunki, patiko, bet reikia daug treniruotis, prie jos priprasti.

Pasaulio jaunimo iki 19 m. estafetės čempionai U.Kabelinskas ir N.Chmieliauskas su treneriais P.Aleksandravičiumi ir A.Kalininu (UIMP ir LŠPF nuotr.).

Šiuolaikinė penkiakovė – daugiau ištvermės, o ne jėgos sportas. Priklausomai nuo kliūčių išdėstymo, naujoji rungtis trunka 20–40 sekundžių. Kai Lenkijoje stebėjau pasaulio jaunimo čempionatą, sportininkai kliūčių trasą greičiausiai įveikė per 45 sek., o lenkai, kurie jau turi šiokios tokios patirties šioje rungtyje, – per 20 sek.

Kliūčių ruožas reikalauja geros technikos ir fizinio pasirengimo, jame reikia adaptuotis. Vieniems mūsų penkiakovininkams tai pavyko padaryti geriau, kitiems prasčiau. Dėl to ir nuotaikos skirtingos. Per pasaulio jaunimo čempionatą Lenkijoje mūsų penkiakovininkai neišbandė naujosios rungties, nes varžėsi iki pat čempionato finalo, o kiti namo grįžo anksčiau. Iš šono stebėjome, kaip kitų šalių sportininkai, jau baigę varžybas ir nepatekę į finalą, laisvu metu dalyvavo šiame ekstremaliame kliūčių ruože.

– Ar Lietuvoje yra sąlygos treniruotis šią naująją rungtį?

– Nekantriai laukiame, kokios bus tos kliūtys ir rungčių klasifikacija. Tokios vietos, kuri atitiktų visus standartus, tikrai neturime. Reikės ieškoti, standartizuoti ir tai tikriausiai nemažai kainuos. Bus didelis galvos skausmas federacijai ir visai šiuolaikinės penkiakovės bendruomenei. Jeigu norėsime startuoti pačiu aukščiausiu lygiu, reikės ir standartinių trasų, ir gero pasirengimo.

Lietuvai sėkmingas buvo Europos jaunimo iki 19 m. čempionatas Lenkijoje (UIMP ir LŠPF nuotr.).

– Ar jūsų sprendimas baigti sportinę karjerą yra galutinis, o gal gerai pailsėjęs vėl ketinate sugrįžti, kaip nutinka daugeliui garsių sportininkų?

– Mano sprendimas baigti karjerą yra galutinis ir, manau, būtų tikrai neprotinga grįžti. Reikėtų įdėti be galo daug pastangų ir vis tiek kažin ar pavyktų kovoti dėl pačių aukščiausių apdovanojimų. Pakliūti į ketvirtąsias olimpines žaidynes gal ir būtų įmanoma, bet tam prireiktų daug laiko ir jėgų, o galvoti apie aukščiausią lygį vis tiek būtų sudėtinga. O tik nuvykti į jas nenorėčiau, šiuo metu yra svarbesnių dalykų, norisi save realizuoti naujoje veikloje.

– Kuris penkiakovininkas ateityje galėtų jus pakeisti, į kurį krypsta žvilgsnis?

– Kaunietis Titas Puronas, pasaulio jaunimo čempionate užėmęs aukštą penktą vietą. Dar praėjusiais metais jis nebuvo stiprus, tačiau šiemet sportininkas mane nustebino. Didelis Tito užsispyrimas rodo, kad jis gali tapti geru penkiakovininku, ir visai realu, jog turi šansų iškovoti kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes. Šį dvidešimtmetį sportininką treniruoja Paulius Aleksandravičius. Anksčiau jis gerai bėgo, o dabar jau gerai ir fechtuojasi.

– Kaip jaučiatės naujame amplua – Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinio sekretoriaus kėdėje?

– Jaučiuosi visai neblogai. Kartais būna sunkesnių dienų, kai reikia daugiau pasėdėti prie kompiuterio ir viską suderinti, sužiūrėti, kad kažko nebūtų pamiršta. Tas darbas prie kompiuterio nėra pats mieliausias. Bet kai išeinu iš kabineto ir galiu bendrauti su treneriais bei sportininkais, stebėti treniruotes ir varžybas, jaučiuosi gana gerai.

Kai galiu padėti ir tas darbas nenueina veltui – jaučiuosi save realizavęs. Stebėjau kelis čempionatus, kuriuose dalyvavo mūsų penkiakovininkai, dabar Druskininkuose organizuojame tarptautines stovyklas. Iš Europos penkiakovės federacijos gavome patvirtinimą, kad kitąmet čia vyks Europos jaunių čempionatai – septyniolikmečių ir devyniolikmečių.

Mano išvykos labai svarbios dėl komunikacijos su tarptautinėmis federacijomis, kolegomis, jos išėjo į naudą: gavome patvirtinimą dėl Europos jaunių čempionato ir dėl stovyklų puikioje mūsų sporto bazėje. Būdamas čempionatuose pasidalinu savo patirtimi su mūsų treneriais ir pačiais sportininkais.

Šį pavasarį tarptautinėje stovykloje dalyvavo 80 įvairių amžiaus grupių sportininkų, regis, iš šešių ar septynių šalių. Su jais treniravosi ir mūsų sportininkai.

Lietuviai skynė medalius pasaulio „Laser Run“ čempionate (UIMP ir LŠPF nuotr.).

– Ar po nesėkmingo pasaulio čempionato nekilo abejonių, kad gal padarėte klaidą, ateidamas dirbti į Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federaciją?

– Tikrai nekilo. Tiems, kurie priklauso artimai penkiakovininkų šeimai arba supranta sportą, netikėtumo nebuvo. Jau prieš Tokijo olimpines žaidynes kalbėjome, kad atėjo metas kartų kaitai, reikia pasitikėti jaunimu, kiek gali Laura ir Justinas tempti penkiakovę. Kartų pasikeitimas – dėsningas ir lauktas procesas. Kiekviena federacija anksčiau ar vėliau tą išgyvena.

– Ar augančiai pamainai sudarytos geros sąlygos, kas juos treniruoja?

– Jaunimas tikrai nėra skriaudžiamas, jam sudaromos visos sąlygos kelti meistriškumą. Jaunimas, palyginti su mano sportavimo metais, turi geresnį sporto inventorių, treniruojasi geresnėse sporto bazėse. Visiems rinktinės nariams federacija apmoka treniruočių stovyklas. Per metus dvi ar trys treniruočių stovyklos juos turėtų tenkinti.

Jaunuosius penkiakovininkus sėkmingai ugdo ir po varžybas važinėja kaunietis Paulius Aleksandravičius, vilniečiai Artūras Kalininas, Tomas Makarovas, o kiti dirba su dar jaunesniais sportininkais.

– Sunku būtų įsivaizduoti Paryžiaus olimpines žaidynes be Lietuvos penkiakovininkų. Kiek tikitės iškovoti kelialapių?

– Manau, kad tris. Turime keturias pajėgias moteris, tačiau Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galės startuoti tik dvi, joms teks dar tarpusavyje gerokai pakovoti. Mūsiškėms kartelė iškelta labai aukštai.

Lietuviai šiemet jau išbandė ir naująją rungtį (UIMP ir LŠPF nuotr.).

Sezono geriausieji

Lietuvos penkiakovininkai, šių metų pasaulio ir Europos čempionatuose patekę į dešimtukus

Pasaulio suaugusiųjų čempionatas Egipte

Moterų estafetė: 8. Lietuva (Medėja Gineitytė ir Aurelija Tamašauskaitė)

Komandinė įskaita: 10. Lietuva (A.Tamašauskaitė, Ieva Serapinaitė ir Elzbieta Adomaitytė)

Europos suaugusiųjų čempionatas Vengrijoje

Moterys: 4. Ieva Serapinaitė

Estafetė: 1. Lietuva (I.Serapinaitė ir E.Adomaitytė)

Komandinė įskaita: 3. Lietuva (I.Serapinaitė, E.Adomaitytė ir A.Tamašauskaitė)

Vyrai. Estafetė: 10. Lietuva (Titas Puronas ir Paulius Vagnorius)

Pasaulio „Laser Run“ čempionatas Portugalijoje