Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina išsiskyrusių šalies politikų komentarų dėl Lenkijos kariuomenės pagalbos Lietuvai. Anot jos, interpretacijos skiriasi, mat aplinkybės vertinamos iš skirtingų perspektyvų.
„Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkaip tą dramatizuoti. Tiesiog reikia klausyti, apie ką yra kalbama. Kai kalbama iš pozicijų „rytoj karo nebus“, tai čia yra teisingas teiginys ir aš su tuo sutikčiau. Bet kai kalbama apie pasirengimą scenarijams, kurie nėra centriniai, kurie nėra tie, kurie mums patys palankiausi (…) – šiose diskusijose visą laiką yra pamirštama, kad sprendimai, kurie susiję su saugumu, yra ir politiniai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, (…) vieni kalba apie ratus, kiti apie batus. Labai gerai, kai visi įsivaizduoja situaciją, su puikiai veikiančiu 5-uoju straipsniu. Bet, matyt, reikia turėti galvoje ir kitokius dalykus“, – teigė ji, komentuodama diskusija įžiebusius savo pasisakymus apie tai, jog Lenkijos įstatymai nenumato pareigos kaimyninės šalies kariuomenei agresijos atveju siųsti karius į Lietuvą.
Ministrė pirmininkė pažymi – svarbu prisiminti, kad sprendimai, susiję su gynyba ir kariuomenės siuntimu, yra politiniai.
„Kartais žmonės išeina iš savo pozicijos ir galvoja: aš esu padorus, geras politikas, jeigu būtų tokia situacija – aš tuoj pat priimčiau tokį sprendimą. Bet juk ir žmonės aplink tą stalą neamžini, ir aplinkybės keičiasi, ir politinės preferencijos visuomenių keičiasi“, – aiškino I. Šimonytė.
„Reikia tiesiog klausyti, apie ką vyksta diskusija, ir suprasti, kad mes turime ruoštis ne tik tiems scenarijams, kurie mums yra labai aiškus, bet ir tiems, kurie nėra tokie aiškūs“, – pakartojo ji.
Todėl, tęsė premjerė, siekiant išsklaidyti abejones ir užkirsti kelią kokių nors spekuliacijų kūrimuisi, Lietuvos ir Lenkijos ministrai aptars šį klausimą.
„Tam, kad tokių interpretacijų ir diskusijų nebūtų – sutarėme su (Lenkijos – ELTA) ministru pirmininku, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai tuos dalykus dvišaliu pagrindu tiesiog išsiaiškins iki galo. Ir, jeigu reikalingi kažkokie pokyčiai – bus galima apie juos diskutuoti“, – pažymėjo konservatorė.
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – šią savaitę Lenkijoje, po dvišalių kariuomenių pratybų, žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą“, – pridūrė šalies vadovas.
Tai, jog Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas, patvirtino ir pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
