Nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2019–2020 metais Šiauliuose.
Anot teismo, K. R. suklastojo 38 psichotropinių vaistų receptus bei panaudojo suklastotą gydytojo spaudą – 29 metų šiaulietė receptuose įrašydavo pažįstamų ir išgalvotų asmenų vardus, pavardes, gimimo duomenis, tariamai skirtą gydymą medikamentais bei patvirtindavo juos suklastotu gydytojo parašu ir antspaudu.
Jauna šiaulietė neteisėtai įgijo 1 200 tablečių vaistų su „bromazepamo“, „alprozolamo“, „lorazepamo“ ir „klonezepamo“ psichrotropinėmis medžiagomis. Didžiają dalį tokių tablečių už didesnę nei rinkos kainą ji pardavė moterims, kurios internete tokių vaistų ieškojo.
Kaltės neneigė
Per ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme K. R. savo kaltės neneigė, papasakojo apie įvykio aplinkybes. Moteris teigė, kad maždaug prieš porą metų įvairių vaistų reikėję jos močiutei. Tačiau, kaltinamosios žodžiais, sugauti šeimos gydytoją būdavo sunku, tekdavo pagalbos kreiptis pas kitą, pažįstamą gydytoją. Kartą socialiniame tinkle K. R. pamačiusi A. Š. skelbimą – Pakruojo gyventoja ieškojo vaistų.
K. R. nutarė jai padėti – gavo receptą, vaistus, neilgai trukus, su šia moterim susitiko Šiaulių miesto centre ir jai perdavė reikalingas tabletes. Kaip teigė K. R., pakruojietė A. Š. jai pradėjo rašinėti ir prašyti kitų vaistų. Tada K. R., jos žodžiais, kilo kvaila mintis, kad greičiau būtų pasidaryti receptus, greičiau galėtų padėti šiai moteriai arba močiutei.
Šiaulietė pasakojo, kad vieną dieną pas jos draugą atėjo vienas jo klientas, kuris pokalbio metu pasakė, jog gamina dokumentus ir spaudus. Tada K. R. ir kilo mintis pasigaminti receptus ir spaudą – ji turėjo pavyzdinį receptą, kurį padavė draugo klientui ir paprašė, kad būtų pagaminti tokie pat receptai ir jos nurodyto konkretaus gydytojo spaudas. K. R. teigė, kad vyras sutiko su jos prašymu. Kaltinamoji tvirtino negalinti prisiminti, kiek tam vyrui ji sumokėjo už pagamintų receptų knygelę ir spaudą.
Vaistus siųsdavo paštu
Šiaulietė K. R. pasakojo, kad ji su A. Š. susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, jos žodžiais, ji kiekvieną kartą tuos receptus išrašinėdavusi pati ir eidavo į vaistinę pirkti receptuose nurodytų vaistų.
K. R. tvirtino, kad vaistus pagal suklastotus receptus pirkdavo įvairiuose vaistinėse, bet dažniausiai eidavo į vieną iš vaistinių, esančių miesto centre. Kaltinamoji teigė būdavę atvejų, kad recepte įrašydavo bet kokį išgalvotą vardą, kad kuo greičiau būtų išrašytas receptas. Pasak K. R., ji pati visuose receptuose pasirašydavo už atitinkamą gydytoją, ir uždėdavo jo vardu padarytą spaudą.
Pasak kaltinamosios K. R., pakruojietė jai sakiusi, kad psichotropiniai vaistai reikalingi jos mamai, tačiau kuo sirgo ta moteris, kaltinamoji nežinojusi.
K. R. pasakojo, kad A. Š. mėginusi įtikinti, jog geriau stiprinti organizmą, o ne vartoti psichotropines medžiagas, kadangi ji, kaip studijavusi mediciną, žino, jog psichotropiniai vaistai kenkia žmogui. Kaip tvirtina K. R., vaistus moterims siųsdavo paštu, nes šios gyveno Pakruojyje, pinigai būdavo pervedami į K. R. banko sąskaitą. Kaltinamosios tvirtinimu, viena iš moterų pinigus jai pervesdavo iš savo giminaičio banko sąskaitos, o pinigų pervedimo paskirtyje parašydavo, kad tai „už knygą“.
Kaltinamoji A. Š. savo kaltės neneigė, prisipažino, kad psichotropinius vaistus pirkusi iš K. R. Moteris teigė labai gailisi, kad taip pasielgė, tai didelė pamoka visam jos gyvenimui.
Kaltinamoji J. K. savo kaltės neneigė, moteris sakė, kad su viena kaltinamąja, kuri yra jau mirusi, susirašinėjo per „Messenger“ programėlę. J. K. žodžiais, ta moteris jos paprašiusi psichotropinių vaistų. Kadangi jai gydytojas tokių vaistų buvo išrašęs, bet jų ji nevartojusi, nutarė minėtai moteriai savo vaistus perduoti. J. K. teigė nežinojusi, kad psichotropinių vaistų perduoti kitam asmeniui negalima.
Vaistinės vedėja išsiaiškino klastą
Suklastotų receptų istorija išaiškėjo, kai vienos vaistinės vedėja peržiūrėdama receptus pamatė, kad ant vieno recepto nėra spaudo. Susisiekusi su gydytojų, kurio pavardė buvo nurodyta recepte, sužinojo, kad šis gydytojas tokio recepto neišrašė.
Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų duotais parodymais, specialistų pateiktomis išvadomis, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamosios savo kaltę pripažino visiškai.
Teismas K. R. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojo per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 800 eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, konfiskavo 837 eurus, gautus už parduotas psichotropines medžiagas.
Kaltinamajai J. K. teismas paskyrė bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojo dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Kaltinamąją A. Š. teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jai nutraukė.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
