Gegužės 8 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir l. e. p. generalinis direktorius Tomas Garuolis dalyvavo Seime organizuotoje diskusijoje „Ar gerai veikia migracijos ir integracijos politika“.
Renginio pradžioje Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė glaustai pristatė naujausius Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rodančius, kad šiuo metu Lietuvoje turime beprecedentį gyventojų iš trečiųjų šalių skaičių – 218 244 trečiųjų šalių piliečiai (gegužės mėn. duomenimis). Didžiąją dalį sudaro Ukrainos karo pabėgėliai, sudarantys 75 tūkst., apie 60 tūkst. Baltarusijos piliečių, 15 tūkst. Rusijos.
LPK prezidentas V. Janulevičius pažymėjo, kad 2023 metais užimtų gyventojų skaičiaus buvo didžiausias per pastaruosius penkiolika metų ir sudarė 1441,1 tūkst. Didesnis dirbančių skaičius (1451,5 tūkst.) buvo tik 2007 metais.
„Turime suprasti, kad nepaisant praėjusių metų Lietuvos BVP susitraukimo, kuris nesiekė -1 proc. ir buvo mažesnis nei kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje, tai yra rekordiniai laikai Lietuvai. Pagal BVP lenkėm kaimynus. Mūsų ekonomika pasiekė augimą per krizinius metus: pandemiją, įtampas su Kinija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir energetinė krizė. Tai, kad nepaisant aplinkybių buvome savo regiono lyderiai, be visa ko, ir didelis į Lietuvą atvykusių ir čia dirbusių užsieniečių indėlis“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Statistika rodo, kad dauguma Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių užpildo trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas aukštos ir vidutinės kvalifikacijos specialistais. Tai reiškia, kad užsieniečiai ne tik, kad neišstumia iš darbo rinkos vietinių darbuotojų, tačiau kuria pastebimą ekonominę naudą valstybei.
Užimtumo tarnybos duomenimis, iš visų įdarbintų užsieniečių dauguma (83 proc.) dirbo vidutinės, dešimtadalis – aukštos ir mažuma (7 proc.) – žemos kvalifikacijos darbus. Tai puikiai paneigia mitus, neva verslininkai nori į Lietuvą įsivežti pigios darbo jėgos.
Tuos mitus, pasak LPK prezidento, puikiai paneigia ir darbo užmokesčio Lietuvoje augimas. Šiuo metu vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia 2110 eurus „iki mokesčių“ arba 1304 eurus „į rankas“. Lietuvoje „į rankas“ gaunamo atlyginimo perkamoji galia buvo didesnė nei Estijoje, Latvijoje ir tik vos mažesnė nei Lenkijoje ir Suomijoje. Atlyginimų augimas Lietuvoje visais atžvilgiais buvo rekordinis.
Pirmąsias pozicijas pagal užsieniečių įdarbinimą užima transporto ir saugojimo sektorius – metų pradžioje jame dirbo per 73 tūkst. atvykėlių iš kitų šalių. Toliau rikiuojasi statyba (24,5 tūkst. įdarbintų užsieniečių), apdirbamoji gamyba (14,5 tūkst.), administracinė veikla (2,9 tūkst.).
„Šiandien darbo rinkai gyvybiškai reikalingi darbuotojai iš trečiųjų šalių. Dėl jų konkuruojame su kitomis ES šalimis, todėl būtina tobulinti, o ne bloginti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras. Grėsmės valstybės saugumui nekeliantiems užsieniečiams turėtų būti sudaromos mažiau suvaržytos sąlygos užpildyti laisvas darbo vietas. Antra vertus, siekiant užkardyti grėsmę saugumui keliančių užsieniečių atvykimui turi būti užtikrinti pakankami instituciniai pajėgumai“, – akcentavo LPK prezidentas.
Diskusijoje, moderuojamoje Seimo Ateities komiteto pirmininko prof. Raimundas Lopatos, taip pat dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos viceministras Arnoldas Abramavičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, JT Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
Diskusiją organizavo Seimo Ateities komitetas ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius bei Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyrius.
