Seimas raginamas nuo 2024 metų griežtinti reikalavimus atnaujinamų senų daugiabučių išvaizdai – valstybės parama renovacijai būtų teikiama tik tada, jeigu architektūriniai sprendiniai atitiks savivaldybės tarybos patvirtintus kokybės kriterijus, atsižvelgus į vietos bei statinio specifiką.
Tai reiškia, kad renovuojamų daugiabučių išvaizdą diktuotų savivaldybė – ji spręstų, pavyzdžiui, kokios spalvos bus atnaujintas daugiabutis, kokios bus naudojamos medžiagos, kaip atrodys langai.
Seimas šią savaitę bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas
„Atsirastų teisė ir pareiga savivaldybėms pasitvirtinti tam tikrus minimalius architektūrinius reikalavimus renovacijai ir aptarti tuos savo reikalavimus su Regionine architektūros taryba“, – pristatydamas pataisas Seime teigė jų iniciatorius Kasparas Adomaitis.
„Tai yra svarbu, nes matome, kad yra labai daug pavyzdžių miestuose, kai renovacijos projektai šalia esančių netgi sublokuotų daugiabučių yra įgyvendinami iš skirtingų medžiagų, iš skirtingų atspalvių, kartais tiesiog net paliekami nesutvarkyti langai, skirtingai sutvarkyti. Tai lemia, kad prastėja, ir tai pastebi tikrai daug kas, miestų estetinis vaizdas“, – aiškino parlamentaras.
Anot jo, dominuojant net ir privačiai nuosavybei turi būti architektūrinė darna.
„Nenoriu supaprastinti šito projekto iki spalvų, tai yra iš tiesų daugiau negu vien tik atspalviai. Ir medžiagiškumas, galbūt langai, balkonų pertvarka ir panašiai. Tai mes kaip tik turėsime labai didelį margumyną, kuris rėš akį ir kuris jau dabar rėžia. Deja, savivaldybių architektai turėtų šiaip pritarti vizualinei raiškai, bet yra visiškai naujų pavyzdžių ir Vilniuje, kur vienas šalia kito buvę aiškių geltonų plytų namai tampa vieni užklijuoti plokštėmis, kiti tinku ir tas bendras vaizdas prarandamas“, – teigė pataisų iniciatorius K. Adomaitis.
Pasak jo, kai kurios savivaldybės, kur didesnis dėmesys skiriamas renovuojamų namų išvaizdai, „aprašo kiekvieną daugiabutį“: „Yra gal penki parametrai, kaip tas daugiabutis turėtų atitikti, kokius atspalvius, kokį medžiagiškumą, kad langai name būtų vienodos struktūros“.
Parlamentaras pabrėžė, kad restauruojant namus sukurti „labiau estetinį vaizdą“ trukdo daugiabučių savininkų bendrijų pirmininkai, nepritariantys kai kuriems sprendimams.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos narei Laimai Nagienei teigiant, kad tokie reikalavimai gali renovacijos procesus stabdyti, K. Adomaitis pabrėžė, kad „taupus daro du kartus“.
„Jeigu neturėsime tokių reikalavimų savo įstatymuose, turėsime netrukus vėl perdirbti savo namus, nes tiesiog bus tas vaizdas pernelyg chaotiškas, tiesiog miestus paverčiantis tokia kaip ir beforme, beveide erdve“, – tikino K. Adomaitis.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius priekaištavo, kad daugiabučių kvartalai taps pilki, neįdomūs ir visi vienodi.
„Gal mums geriau eiti Lenkijos keliu, kai vienas būna geltonas, žalias, kitas dar koks nors pastatas ir visai gražiai atrodo“, – siūlė jis.
K. Adomaitis įsitikinęs, kad „toks laukinių Vakarų“ etapas baigiasi.
„Kai pravažiuodamas iš tiesų matydavai ištisas pakeles, užstatytas margom reklamom ir galiausiai neatskirdavai, kuri ten reklama ką sako. Man atrodo, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje vis dėlto tas etapas eina į pabaigą“, – pabrėžė parlamentaras.
Dabar valstybės parama daugiabučių renovacijai teikiama, jeigu pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, o šilumos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc. arba 25 proc. tam tikrais atvejais.
