Savivaldybė vasario 2 dieną paskelbė konkursą Viešvėnų kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Konkursas kaip konkursas. Bet štai vėl kyšo įtartini reikalavimai kandidatams. Ne kartą rašėme, kad pareigybių konkursuose specifiniais reikalavimais būdavo sumažinama konkurencija.
Alvydas Ivoncius
Prie ko taikė „kėdę“?
Konkurso dėl Viešvėnų kultūros centro direktoriaus pareigų įrašyti tokie reikalavimai: „Turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba aukštąjį koleginį išsilavinimą ir profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą, baigus humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, ugdymo mokslų, menų studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, arba verslo ir viešosios vadybos mokslų, teisės studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams“.
Dėl išsilavinimo reikalavimų lyg ir neturėtume priekaištų. Tačiau kas kita sąlyga kandidatams turėti „ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje“ arba, jei baigtos verslo ir viešosios vadybos mokslų, teisės studijos, „ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams“.
Pagal darbo patirties reikalavimus, pretenduoti tapti Viešvėnų kultūros centro direktoriumi negali, jei nevadovavai kitai kultūros įstaigai.
„Logika“: vadovu eilinis specialistas tapti negali
Kokia čia „logika“? Norint įgyti vadovaujamo darbo patirtį, lyg ir derėtų pirmiausia pasidarbuoti kuriuo nors specialistu, o paskui kopti karjeros laipteliais. Bet kaip gali įgyti tą vadovaujančio darbo patirtį, jei, anot Savivaldybės reikalavimų, gauti vadovaujančioms pareigoms privalai turėti… vadovaujančio darbo patirtį? Tokia schema užkerta kelią kitiems darbuotojams tapti įstaigų vadovais. Švietimo įstaigos vadovu negalėtų tapti niekas, jei jau nevadovavo kitai mokyklai, kurio nors Savivaldybės administracijos skyriaus vedėju privalėtų tapti tik dirbęs kito skyriaus vedėju, o seniūnu galėtų būti tik toks asmuo, kuris anksčiau vadovavo kitai seniūnijai.
Tačiau, kaip žinome, pastaraisiais metais Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnais tapo asmenys, neturėję jokios vadovaujamo darbo patirties. Lyg maža to, net ir tokie, kurie anksčiau net eiliniais klerkais nedirbo Savivaldybės administracijoje.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr. 17)
