Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys šiuo metu Briuselyje dalyvauja NATO karinio komiteto posėdyje. Jame 30-ies NATO šalių kariuomenių vadai kartu su Švedijos ir Suomijos atstovais aptaria strateginius Aljanso ir tarptautinio saugumo klausimus. Pokalbis su V. Rupšiu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Pradėkime nuo klausimo, apie kurį šiandien iš tikrųjų daug diskutuojama. Rusijos gynybos ministras Šoigu skelbia armijos reformą, numatoma padidinti ginkluotąsias pajėgas nuo 1 iki 1,5 milijono žmonių. Planuojama suformuoti armijos korpusą Karelijos respublikoje, tris motorizuotąsias šaulių divizijas sausumos pajėgose ir dvi desantines šturmo divizijas oro desantinėse pajėgose, septynias motorizuotas šaulių brigadas. Žodžiu, yra visokiausių reformų. Ar šiandien Aljanso vadų susitikime apie tai buvo kalbėta?
– Konkrečiai apie tai, ką Šoigu paskelbė, nekalbame, bet faktas, kad dabartinis Aljanso pajėgumo skaičiavimo arba planavimo pagrindas yra tai, kad Rusija išlieka grėsme. Ji ir ateityje bus grėsmė, tai tik rodo, kad mūsų NATO pajėgų planavimo ir plėtojimo principas daromas grėsmės pagrindu.
Anksčiau, jeigu buvo rengiami planai ir pajėgumai NATO lygmeniu, kažkokie reikalavimai, nustatyti NATO strateginiuose štabuose, mes, NATO valstybės, priimdavome įsipareigojimus, parengdavome, paskui važiuodavome kažkur į misiją su tais pajėgumais ir atlikdavome savo užduotis. Dabar planavimas yra pagrįstas grėsmėmis ir Rusija yra pagrindinė grėsmė. Kita yra tarptautinis terorizmas. Tai turbūt visi NATO planai apie tai dabar ir kalba, kad Rusija – pirma grėsmė, antra yra tarptautinis terorizmas.
– Dvišalio susitikimo metu su NATO pajėgų Europoje vadu generolu Christopheriu G. Cavoliu aptarėte gynybos planus Lietuvai, karinių pajėgumų planavimą ir stiprinimą, NATO karinės paramos atvykimo klausimus, jei to prireiktų krizės atveju. Kokie aptarimo rezultatai?
– Na, galiu šiek tiek patikslinti, kad gynybos planai ne Lietuvai, tai yra NATO gynybos planai. Kalbėjome apie regioninį planą. Jis yra dabar tokiame finaliniame etape, jau artėja prie patvirtinimo politiniu arba kariniu lygmeniu. Paskui bus kalbama apie pajėgų generavimą, kad būtų įgyvendinamas šitas planas.
Aišku, dar truks laiko, bet mūsų tikslas, kad mes jau pagal tą gynybos planą nuo 2024 metų tikrai galėtume rengti savo vienetus ir jį įgyvendinti. Bet, aišku, tuo pačiu iš karto kyla mums patiems užduotis peržiūrėti ir mūsų nacionalinius gynybos planus, peržiūrėti mūsų pajėgumų vystymo planus, kas susiję yra su NATO regioniniu planu, su NATO, kaip mes vadiname, visa planų šeima, t. y. visų dimensijų: oro, jūrų, kibernetikos ir, aišku, manevrų sausumoje planus.
– Kaip mūsų gynybos planai iš tikrųjų dera su viso Aljanso gynybos planais ir apskritai, ar yra bendras sutarimas dėl grėsmių vertinimo?
– Dėl grėsmių vertinimo tikrai yra bendras sutarimas – ir planai, ir pajėgumų plėtojimo planai yra pagrįsti grėsmėmis. Grėsmė aiški ir tai, ko šiandien paklausėte apie Rusijos sprendimus arba ko jie siekia, yra įrodymas, kad mes turime labai rimtai žiūrėti į savo pajėgumų plėtojimą, kad planai būtų gyvybingi ir įgyvendinami.
Aiškiai sutarėme ir šiandien kariuomenės vadų lygmeniu, kad neužtenka parašyti gražių planų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia turėti pajėgumų, todėl mes, kaip valstybė, tikrai negalime manyti, kad tuos planus, kuriuos mes dabar parengėme, kažkas įgyvendins vietoj mūsų. Aišku kaip diena, kad mes patys turime turėti ir didinti savo karinį pajėgumą, turėti daugiau pajėgų, daugiau kariuomenės, daugiau šiuolaikinės ginkluotės.
Šiandien taip pat labai daug kalbėjome apie tai, kad norint atgrasyti ir tinkamai pasirengti, jeigu reiktų kariauti su tokia grėsme kaip Rusija, mes turime turėti ne tik kiekybinę, bet ir kokybinę kariuomenę.
– Rytoj bus svarstomi pagalbos Ukrainai klausimai. Kokie tie klausimai, ar iš tikrųjų ledai pajudėjo, jūsų ir NATO kariuomenių vadų akimis žiūrint, ar iš tikrųjų ginkluotė, kurios prašo Ukraina, jau juda į Ukrainą?
– Juda. Nuo pat pirmos dienos juda, jau prieš karą judėjo. Ir mūsų pavyzdys – paleidimo sistemų „Stinger“, raketų ir radarų perdavėme dar iki karo. Ir mokymus rengėme, ir po vasario 24-osios mes visą laiką tiekiame paramą Ukrainai, kaip ir kitos valstybės. Aišku, siekiant pergalės ir kad Rusija tikrai karo nelaimėtų, kiekvieną dieną kinta ir poreikis. Kaip jūs matėte, vis kitokia ginkluotė tiekiama Ukrainai. Tikslas vienas – kad tikrai Rusija neperimtų iniciatyvos, o Ukraina turėtų pergalę. Taip kad čia nėra net kalbos, – NATO valstybės, Vakarų valstybės tieks tol, kol reikės.
– Kalbant apie NATO vadovų susitikimą, kuris jau artėja ir vasarą įvyks Vilniuje, – ar yra kokia nors kariuomenių vadų pagalba rengiant bendrą karinį patarimą vadovų susitikimo dalyviams?
– Visi mes dalyvaujame karinio patarimo formavime, ypač NATO strateginiai štabai, mes apie tai kalbame. NATO strateginiai vadovai, kariniai vadai ir vadovai NATO politiniu lygmeniu tariasi su mumis, ką galėtume svarstyti ir kokie pagrindiniai klausimai būtų vadovų susitikime. Aišku, dabar dar anksti kalbėti, galų gale tai yra vadovų viršūnių susitikimas, tai nėra kariuomenės vadų susitikimas ir aš negaliu šiandien pasakyti, kokie bus pagrindiniai klausimai. Bet aiškiai matyti, kad finansavimas turėtų būti vienas iš klausimų, sutarimas, kad reikia atitinkamai finansuoti, atsižvelgti į grėsmes ir turėti tokius pajėgumus, kokių mums dabar reikia.
Aišku, bus kalbama ir apie planų turėjimą, įgyvendinimą ir tvirtinimą. Klausimas dėl naujų NATO narių greičiausiai taip pat bus aptartas, bet šiandien aš tikrai nesu įgaliotas apie tai kalbėti ir turbūt reikia klausti politikų.
– Šiandien turėjote dvišalius susitikimus su Islandijos, Prancūzijos ir Švedijos kariuomenių vadais. Ką apie juos galima pasakyti, ką aptarinėjote, gal kažkokių rezultatų galima išgirsti iš jūsų?
– Aptarėme aktualias temas, pagalbą Ukrainai. Su visais trimis – Islandijos, Švedijos ir Prancūzijos – vadais, su kuriais šiandien turėjome dvišalius susitikimus, palietėme pagalbą Ukrainai. Islandai, kurie patys neturi kariuomenės, dalyvauja remiant Ukrainą, – mes savo karo inžinerinius pajėgumus esame skyrę ukrainiečių išminuotojams atitinkamai parengti, o islandai teikia tam finansinę paramą ir perka atitinkamą įrangą.
Labai gražus yra Šiaurės šalių bendradarbiavimas, šiandien su Islandija tą aptarėme. Aišku, ir kitus klausimus, nes islandai deleguoja savo atstovus į mūsų NATO vadavietę, kuri yra Vilniuje, deleguoja savo vieną iš strateginės komunikacijos specialistų. Aptarėme ir kitus klausimus, jie yra pakankamai aktyvūs, sprendžiant kolektyvinės gynybos klausimus.
Švedija aktuali yra tuo, kad žiūrėjome į valdymo ir vadovavimo sistemą, kaip ją vieni arba kiti matome, kaip atrodytų ir kurioje vietoje turėtų būti Švedija, įstojusi į NATO. Toliau – ką galėtumėme mes matyti pas save ir kaip švedai galėtų mums padėti, kokiose misijose pas mus, Lietuvoje, arba mūsų regione galėtų dalyvauti. Aišku, kalbėjome ir apie oro policijos misijas, orlaivių skyrimą į oro policijos misiją Šiauliuose.
Taip pat kalbėjome apie kitas bendradarbiavimo formas, t. y. sausumos ir jūrų sritį. Daug buvo temų, susijusių su NATO gynybiniais planais, nes jau dabar abi šalys, tiek Švedija, tiek Suomija, beveik dalyvauja tame planavime. Aišku, po politinių sprendimų ir oficialaus priėmimo į NATO bus kalbama ir apie konkrečių pajėgumų skyrimą, kad būtų įgyvendinti planai.
O kalbant su Prancūzijos kariuomenės vadu, aišku, pagrindinė tema vėl buvo Ukraina, jų karių dalyvavimas įvairiuose formatuose mūsų regione ir mūsų šalyje. Esame sutarę, kad Prancūzija dalyvaus vienose iš šią vasarą organizuojamų pratybų Lietuvoje. Kalbėjome apie orlaivių dislokavimą, atliekant oro policijos misiją.
Toliau šiek tiek kalbėjome apie tai, kaip matytume, kaip galėtume konvertuoti oro policijos misiją į oro gynybos. Palietėme ir naujos įrangos gavimo, t. y. konkrečiai „Cezario“ savaeigės artilerijos 155 mm, klausimą, mūsų karių rengimą dirbti su ta įranga čia, Lietuvoje. Jie tikrai įvertino situaciją, mūsų poreikį, jeigu reikės, atsiųs instruktorių ir taip toliau. Toks buvo pokalbis su kariuomenės vadais, sutarėme, kad mūsų štabai toliau tęs detalesnį planavimą ir pokalbius.