Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo laiku Rietavas Lietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičių valdas. Dabar parkas traukia savo žaluma ir grožiu. Čia klega gausybė ančių, kurios noriai priima keliautojų atneštas vaišes. Ypač gražu parke, kai žydi lelijos.
Vietiniai medžiai ir krūmai
Dvaro rūmus ir miesto centre esančią bažnyčią jungė iki šiol išlikusi liepomis apsodinta alėja. Kitos parko alėjos buvo suformuotos iš eglių, liepų, uosių. Didžiąją parko augalų dalį sudarė vietiniai medžiai ir krūmai, tačiau čia augo ir nemažai svetimžemių. Iš jų mūsų dienų sulaukė daug europinių maumedžių, didžialapių liepų, paprastųjų kaštanų, svyruoklinių uosių, šermukšnialapių lanksvūnių, gluosnialapių lanksvų. Parko teritorijoje gerai prigijo ir vėliau čia Rietavo miškininkų pasodintos balkaninės ir sibirinės pušys, pilkieji riešutmedžiai, raudonieji ąžuolai, nemažai įvairių krūmų rūšių.
Vykdavę koncertai
Iš anų laikų išliko keletas medžių alėjų, tvoros fragmentai, Baltieji ir Raudonieji vartai, sargo namelis prie jų. Malūno tvenkinį iš šiaurės pusės juosianti Muzikantų krantinė. Muzikantų saloje kitados vykdavo Rietavo ir Plungės dvarų orkestrų atsisveikinimo koncertai.
Iš septynių tvenkinių, kuriais Oginskiai XIX a. papuošė Rietavo dvaro sodybą, Malūno tvenkinys visų didžiausias. Ypatingo žavesio tvenkiniui teikia keturios salos, kurių vaizdais kažkada grožėjosi ir M. K. Čiurlionis. Vienoje iš jų – Muzikantų saloje vykdavo Rietavo ir Plungės muzikantų atsisveikinimo koncertai. Čia bus skambėjusi ir M. K. Čiurlionio fleita.
Džiugina savo dainomis
Žvelgiant nuo Raudonųjų vartų alėjos pusės, tvenkinio salų siluetai piešte piešia Čiurlionio paveikslo „Ramybė“ kontūrus. Čia Oginskių laikais būta įsimintinos, šiuo metu palengva atgimstančios, kultūrinio gyvenimo erdvės. Istorinėse erdvėse įkvėpimo randa ir čia gyvenantys rietaviškiai, neabejingi savo krašto istorijai. Stasys Žalys ne tik prižiūri parką, šienauja jo priegas, jis savo dainomis džiugina praeivius. Muzikos mokykloje jis pradėjo mokytis gan brandaus amžiaus, tačiau tai netrukdo vyruo džiaugtis gražia istorine vieta, o kartu ir džiuginti praeivius.
