Nuo 2020 metų rugsėjo 7 dienos Telšių ir Šiaulių apskričių policijos komisariatai pradėjo dalyvauti eksperimente – buvo sujungti į vieną apygardą. Abiem komisariatams vadovauja Šiaulių apskrities policijos viršininkas. Apie šios reformos efektyvumą kalbamės su buvusiu Telšių apskrities policijos komisariato viršininku Sauginu Laurušoniu.
Algirdas Dačkevičius
– Beveik 15 metų vadovavote Telšių apskrities policijos komisariatui. Su kokiais iššūkiais susidūrėte savo darbe?
– Į Telšius atvykau 1994 metais, kai Policijos komisariatas buvo susiskaldęs, vyko gaujų karai. Niekas nenorėjo iš policijos pareigūnų eiti čia dirbti. Palengva pavyko suvienyti kolektyvą, pagerinti regione kriminogeninę situaciją. Vadovaudamas komisariatui, susidūriau su ne viena policijos reforma. Galima sakyti, atėjus naujam Policijos generaliniam komisarui, prasidėdavo nauja reforma. Koks bus jos efektyvumas, niekas per daug negalvojo ir nekėlė tokių klausimų. O kartą paklausęs, kiek tai pareikalaus biudžeto lėšų, kokios bus reformos pasekmės, išgirdau aptakų atsakymą, jog reforma vis vien pasiteisins ir atsipirks. Mano manymu, kol bus vadovaujamasi kolektyvinės, o ne asmeninės atsakomybės principu, tol bus švaistomos lėšos.
Vienos reformos „auka“ tapau ir aš. 2008 metais buvo pareikalauta, jog apskričių policijos komisariatams privalo vadovauti pareigūnai, turintys aukštąjį juridinį išsilavinimą, o mano išsilavinimas – aukštasis pedagoginis, todėl, būdamas 48-erių metų, turėjau išeiti į „pensiją“. O kai Telšių policijos komisariatui buvo sunkiausias momentas, pasirodo, mano profesija tiko ir vadovauti galėjau.
– Jūs esate Policijos veteranų asociacijos Telšių filialo pirmininkas. Ar prieš rengiamą eksperimentą sujungti Telšių ir Šiaulių apskričių policijos komisariatus į vieną apygardą buvo išklausyta policijos veteranų nuomonė?
– Nors viešai kalbama: stipri savivalda – stipri policija, Telšių rajono savivaldybėje nuo visuomenės buvo slepiama artėjanti reforma ir nesurengta gyventojų apklausa dėl Telšių ir Šiaulių apskričių policijos komisariatų sujungimo. Nebuvo išklausyti ir policijos veteranai. Toks visuomenės požiūrio ignoravimas – netikusi praktika. Ir politikai tik prieš rinkimus trimituoja, jog jiems svarbi gyventojų nuomonė bei tarsis svarbiausiais klausimais su žmonėmis, tačiau po rinkimų viską pamiršta.
– Koks gali būti policijos ir visuomenės ryšys, kai kaimo žmonės neturi galimybės kreiptis į apylinkių inspektorius, nes jų nebeliko? Nebeliko ir pareigūnų, kuriems kaimo vietovėse rūpėtų linkusių į nusikaltimus nepilnamečių reikalai.
– Vadovaudamas Telšių apskrities policijos komisariatui, palaikiau glaudžius ryšius su apylinkių inspektoriais ir gaudavau labai vertingos informacijos. Tai buvo arčiausiai žmogaus esanti policijos grandis. Apylinkės inspektoriaus darbo specifika buvo labai plati: vyko į įvykio vietas, tyrė nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, užtikrino viešąją tvarką, eismo saugumą, kontroliavo anksčiau teistų asmenų elgesį, domėjosi jų ryšiais, užimtumu, atlikdavo ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismų pavedimus, vykdė teisės aktuose nurodytų kategorijų asmenų paiešką, leidimų sistemos objektų ir asmenų, turinčių ribotos civilinės apyvartos ginklų, kontrolę, nagrinėjo gyventojų pareiškimus ir skundus, taip pat vykdė kitas nekonkrečias ir neapibrėžtas funkcijas. Apylinkės inspektorius palaikė glaudžius ryšius su bendruomene, susirinkimuose buvo atsiskaitoma už savo veiklą. Nesuvokiama, kodėl reikėjo nutraukti arčiausiai žmogaus esančią policijos grandį.
– Ar po komisariatų sujungimo pastebimai geriau dirba policija, gal matote daugiau pareigūnų, budinčių gatvėse?
– Nepamenu, kada mačiau. Reikėtų kalbėti ir apie pačius pareigūnus – jų darbo krūvius, savijautą, kompetenciją, koks psichologinis mikroklimatas kolektyve. Kitas dalykas – žmonių reakcijos. Tų reakcijų ir nuomonių yra visokių. Žmonių neguodžia mandagus atsakymas, tikinant, kad „jūs mums rūpite“. Tiesa, policijos reforma padėjo pareigūnus aprūpinti nauja įranga, pagerėjo ginkluotė, nupirkta naujų automobilių, tačiau patruliuojančių pareigūnų gatvėse kaip ir nematyti. Palaikau viešosios ir kriminalinės policijos darbą kartu, drauge kovojant su nusikalstamumu ir administracinės teisės pažeidimais. Nepritariu šių struktūrų atskyrimui, kai kriminalinei policijai vadovauja Šiauliai, o viešajai – Telšiai, dėl ko atsiranda susiskaldymas ir nesutarimai.
– Policijos darbo viešinimas labai svarbus visuomenei masinėse informavimo priemonėse. Kaip buvo viešinama policininkų darbo veikla Jums vadovaujant policijos komisariatui ir kaip, jau kaip laikraščio skaitytojo požiūriu, viešinama ši veikla po eksperimentinio Telšių ir Šiaulių policijos komisariatų sujungimo?
– Skaitytojai, ypač ilgamečiai, tai galėtų patys geriausiai pasakyti. „Kalvotojoje Žemaitijoje“ kiekviename numeryje buvo viešinamas policijos darbas, keliamos įvairiausios problemos, o šiuo metu regime daugiausia „sausą“ statistiką. Pats labai dažnai bendravau su žurnalistais, kur nagrinėdavome įvairiausias mūsų profesinio darbo aktualijas. Nejaugi šiandien neturima ko daugiau pasakyti, o gal nenorima pakenkti reformos idėjai?
– Dėkoju už pokalbį.
