Lrytas.lt
Aug 28, 2023, 1:09 PM
2023 m. liepą, palyginti su 2022 m. liepa, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,4 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 5,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 1,7 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,2 proc.
„Kadangi jau antrus metus mažmeninė maisto prekyba mažėja reikšmingai – jeigu sudėtume 2022–2023 metų liepos mėnesius, bendras mažėjimas yra virš 13 procentų – tai maždaug 3 dienas per mėnesį Lietuvos gyventojas renkasi nevalgyti, palyginus su 2021 metais.
Na, iš tikrųjų, nėra taip tiesiogiai – didėjanti dalis gyventojų gauna paramą maistu, dalis labiau naudoja savo sodus ir daržus, net tai jau labiau apsimoka, dalis apsiperka Lenkijoje – kiekvienas pagal savo išgales taupo“, – feisbuke rašė P.Čepkauskas.
Anot jo, vienas tinklų vadovų pasakoja, kad niekas nekrenta: skaičiai auga „tvirtai ir stabiliai“, o VDA duomenys – netikslūs.
„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas pasidalijo lentele, kurioje pardavimai faktinėmis kainomis. „Liepa ten vis dar auga, bet ne tvirtai ir užtikrintai – apyvarta nuo gegužės mėnesio stabili, sezonas nebuvo labai sėkmingas. Tai iš dalies ir paaiškina „kainų mažinimo vajų“ – apyvartos augimas, palyginus su praeitais metais, kas mėnesį stipriai mažėja ir panašu, kad rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais taps lygus 0, o ruduo kai kuriems tinklams duos ir mažesnes, nei praeitais metais faktines apyvartas“, – dėstė jis.
P.Čepkausko teigimu, tai reiškia, kad antrojo pusmečio pridėtinės vertės (PVM) surinkimas bus mažesnis nei pernai.
„Taigi didelė tikimybė, kad biudžetas bus „netikėtai“ žymiai daugiau deficitinis, nei planuota.
Krentantys pardavimo kiekiai atsiliepia ir atsilieps mūsų gamintojams, juo labiau, kad jų stipriai sukilusios kainos skatino tinklus užsakinėti daugiau nuosavų (privačių) prekių ženklų prekių – o jos daugumoje keliauja iš kaimyninių šalių, o daugiausia – Lenkijos.
Ir taip stojanti gamyba stos dar labiau, mažės darbo vietų ir toliau kris vartojimas. Iš paskos seks silpnesnių įmonių bankrotas.
Galite tai vadinti, kaip norite, stabtelėjimu, augimo stabilizacija, bet tai yra recesijos pradžia“, – teigiama feisbuko įraše.
Pasak „Pricer.lt“ atstovo, nėra aišku, kaip Lietuva išspręs šią situaciją – kad būtų sprendžiami iššūkiai ar krizės, pirmiausia tai reikia pripažinti.
