Verslo ir valdžios santykius kažkas yra taikliai prilyginęs gyvenimui santuokoje: kaip ir visos santuokos, verslo ir valdžios santykiai ne visada būna sklandūs. Valdžios nustatytas reglamentavimas daro įtaką verslo augimui, veržlumui ir raidai – nuo to priklauso, kiek sprendimai ir procesai versle yra efektyvūs. Šie konfliktai rinkos ekonomikos sąlygomis paprastai išsprendžiami derybomis ir kompromisu.
Verslo ir valdžios santykiai yra svarbūs rinkos ekonomikos veikimui. Kiekviena grupė turėtų būti suinteresuota kitos grupės sėkme, nes valstybės augimo pamatas yra tvarus ekonomikos vystymasis, o tam reikalingas glaudus verslo bendradarbiavimas su politikos formuotojais.
Rinkos ekonomikos šalyse pripažįstamas verslo vaidmuo valstybės kūrime ir visuotinai suvokta, kad verslas yra neatsiejama šio proceso dalis. Pas mus situacija kita. Drįsčiau teigti, kad ir dabar, ypač artėjant rinkimams, bandoma sukurti naratyvą, jog tautos gerbūvį gali sukurti tik politikai ir Vyriausybė savo sprendimais – teisingu padalinimu ir rūpesčiu. Ir nekalbama apie tai, kaip įgalinti kūrybingą žmogų ir paskatinti veikti.
Deja, bet pas mus privatusis ir viešasis sektoriai vis dar laikomi dviem skirtingais subjektais. Jie dažnu atveju veikia lygiagrečiai. Iki šiol verslas ir politika egzistuoja dviejose atskirose Veno diagramose ir jų persidengimas yra minimalus. O juk rinkos ekonomikos sąlygomis jų santykiai turėtų būti prilyginti bendram dviejų diagramų persidengimui.
Aš matau tris skirtingus ramsčius, kuriais grindžiamas konkurencingos ekonomikos ir stiprios visuomenės kūrimo procesas. Pirmasis – sprendimų priėmėjai, turintys politinę lyderystę, antrasis – pilietinė visuomenė ir trečiasis – verslas. Šie trys veiksniai turi tartis ir veikti kartu, kad procesas sėkmingai vyktų. Deja, bet šie ramsčiai mūsų valstybėje sąveikauja atskirai.
Vietoj to ir toliau politikai kursto jau beveik prieš dešimtmetį mano įvardintą klasikinį dramos trikampį tarp visuomenės, verslo ir politikų. Kai kuriems politikams tai tapo tikslu. Kuo toliau, tuo daugiau politikų šio dramos trikampio kurstymą mato kaip lengvą kelią augintis sau reitingus. Stiprėjančios populizmo gaidos yra tai, ką vis dažniau girdime kiekvienų rinkimų išvakarėse. Populistai verslą dažnai suvokia, kaip įsitvirtinusio elito, kuris prieštarauja jų darbotvarkei, dalį.
Situaciją pakeisti galime tik įgalinę lygiavertėje partnerystėje visus tris mano išvardintus ramsčius. Turime kalbėti apie tai, ką mes SYKIU galime padaryti, kad mūsų visų judėjimo trajektorija pasikeistų. Ir tą turime daryti šiandien, nes laiko faktorius būtiniems pokyčiams yra labai svarbus.
Pakalbėkime šį kartą apie vieną iš ramsčių – verslą. Lygiaverčiu dialogo dalyviu verslas gali tapti suvienijęs savo jėgas. Visuose šių metų rinkiminiuose debatuose, deja, negirdime konsoliduoto verslo balso. Atskiros verslo bendruomenės rengia susitikimus su kandidatais ir partijomis, pristato savo matymą, bet agreguoto verslo požiūrio į situaciją ir koks yra verslo matymas mokesčių sistemos, būtiniausių reformų ar užsienio politikos (ekonominės diplomatijos krypties) klausimais nėra. O juk tik konsoliduotas ir vieningas balsas bus girdimas, todėl verslas turi telktis ir būti vieningas bei aktyvus mūsų valstybės kūrimo dalyvis. Manau, kad mes jau pasiekėme tą brandą, kai civilizuotas dialogo kelias, suvienijus visų jėgas, gali tapti didele jėga, galinčia kartu spręsti valstybei kylančius iššūkius. Pažiūrėkime, kokia dialogo galia yra sukaupta Vokietijos pramonės federacijoje (BDI), Danijos ir Švedijos verslo vienybėje.
Danske Industry (DI) – visą Danijos verslą vienijanti organizacija, su kuria visus svarbiausius valstybei sprendimus derina politikai ir vyriausybė. DI yra pagrindinis derybininkas su profsąjungomis, kai deramasi dėl kolektyvinių sutarčių ar minimalaus darbo užmokesčio. Pagrindiniame DI biure Kopenhagoje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Be to, veika DI biurai Briuselyje, Maskvoje, Mumbajuje, Miunchene, Niujorke, San Paule, Šanchajuje ir Vašingtone. Taip veikia vieningo verslo modelis. Vieningo danų verslo balsas skamba ir yra girdimas. Vieningas verslas veikia visos valstybės labui.
Confederation of Swedish Enterprise (Švedijos verslo konfederacija) savo jėgas ir balsą suvienijo 2001 m., susijungus Švedijos darbdavių asociacijai ir Švedijos nacionalinei pramonės federacijai. Ir vienas iš Švedijos išskirtinumų – švedų verslas jau keliolika dešimtmečių yra glaudžioje ir stiprioje partnerystėje su profsąjungomis – jie kartu kalba su politikais ir vyriausybe dėl jų priimamų sprendimų.
Tokios vienybės Lietuvos verslui dabar reikia kaip niekad iki šiol. Turime suprasti, kad per ketverius ateinančius metus reikia padaryti svarbiausius darbus, kuriuos atidėliojome ne vieną politinį ciklą, kad užtikrintume valstybės raidos ateitį ir kryptį. Valstybės laukia didžiuliai iššūkiai ne tik dėl artimiausioje ateityje perskirstomo ES biudžeto, bet ir dėl to, kad mes senstame greičiausiai Europoje.
Jau dabar aišku, kad nepriklausomai nuo to, kokios politinės krypties valdžia bus po 2028 m. rinkimų, visi ženkliai didins mokesčius tiems, kurie juos moka. Pirmiausia ši našta užguls viso verslo pečius. Todėl kaip niekada svarbu, kad po šių rinkimų valstybė įgyvendintų labai nepopuliarias reformas ir optimizuotų savo valdymą ir infrastruktūras, ruošiantis ateinantiems pokyčiams. Tik susitvarkius ir optimizavus šias sritis galime tikėtis kitokio – tvaraus – augimo. Ir, be abejo, verslas turi būti aktyvus šių reformų dalyvis, o jeigu reikia – ir stūmėjas. Būtent todėl šiandien reikia visiškai kitokios verslo laikysenos.
Gal keistai nuskambės, bet geras pavyzdys verslui gali būti žemdirbiai. Užteko rasti būdą, kaip parodyti savo poziciją valdantiesiems, ir reikalingi teisės aktai buvo pakeisti per keturias valandas. Verslas tokių radikalių akcijų nesiims, nes turime galvoti apie ilgalaikę trajektoriją ir tvarų dialogą. Vieningas verslas gali būti rimtas ramstis valstybei: verslo žmonės savo ateitį mato prisiimdami atsakomybę už save, už savo šeimas, už savo kolegas ir darbuotojus. Jie savo gyvenimą skaičiuoja ne nuo rinkimų iki rinkimų. Tai – žmonės, kurie, atskleidę savo talentus, kuria pridėtinę vertę savo bendruomenei, savo valstybei.
Noriu tikėti, kad jau išaugome iš to nepriklausomybės pradžioje buvusio džiunglių įstatymais paremto verslo požiūrio vienas į kitą – kiekvienas už save – ir per patirtį atėjo suvokimas, kokią jėgą bendram gerbūviui galime suvienyti veikdami kartu…
Ne vienas esame skaitę rašytojo Yuvalis Noah Harari knygas „Sapiens“, „Homo Deus“. Jose išsakyta įdomi mintis – kaip atsitiko, kad Žemėje Homo Erectus nugalėjo Homo Neanderthalensis ir kitas rūšis ir tapo dominuojančiu mūsų planetoje. Atsakymas paprastas – BENDRADARBIAVIMAS. Gebėjimas veikti didelėse grupėse susitarus padarė mūsų protėvius galingiausia jėga.
Komentaro autorius – Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas
