„ADHD Lietuvoje turėtų būti nustatomas dažniau“, – sako Gintautas Narmontas. LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ gydytojas psichoterapeutas pastebi, kad žmonės, kuriems pasireiškia aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD), yra linkę simptomus priskirti savo būdui – galvoja esą tingūs, negabūs ar nekompetentingi atlikti susikaupimo reikalaujančias užduotis. Anot specialisto – ADHD yra geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas, kurio diagnozė palengvina žmogaus kasdienybę.
Kodėl pasireiškia aktyvumo ir dėmesio sutrikimas?
Gydytojas psichoterapeutas G. Narmontas tikina, kad dvidešimt pirmajame amžiuje didžiausią įtaką prastėjantiems dėmesio išlaikymo įgūdžiams daro pažangiosios technologijos. Anot jo, tyrimai rodo, kad šiuolaikinis jaunas žmogus prie telefono ekrano praleidžia vidutiniškai 7 val. per dieną.
„Kadangi dabar žmonės laisviau prieina prie informacijos, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas tapo populiariausiu sutrikimu, kurį žmonės patys sau nusistato. Paskutiniai duomenys rodo, kad šis sutrikimas nustatomas dažniau, tačiau tai labiau susiję su tuo, kad sutrikimo diagnostika yra lengva, nebūtinai dėl to, kad didėja jos paplitimas. Kita vertus, dėmesys gali būti paveiktas dėl kitų priežasčių. Dvidešimt pirmas amžius ne veltui vadinamas informacijos amžiumi, didžiausi pokyčiai įvyko srityse, kurios buvo paveiktos technologijų. Yra tyrimų, kurie rodo, kad paauglys, kuris naudoja išmanųjį telefoną daugiau nei 60 minučių per dieną, patiria dėmesio išlaikymo problemų, atsiranda dėmesio fragmentacija“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi G. Narmontas.
Anot psichoterapeuto, vykstant žmogaus evoliucijai, nerimas buvo pagalbinė priemonė išlikti – skiriant dėmesį ir nerimaujant dėl nežinomų aplinkybių. Tačiau ilgainiui nerimas pradėjo veikti dėmesingumą – kuo didesnis nerimas, tuo mažesnis dėmesingumas.
„Nerimo ir depresijos lygis tarp jaunų žmonių pakilo dėl to, kad atsirado socialiniai tinklai. Atsirado selektyvus dalijimasis gyvenimu, lyginimasis, klaidingos nuomonės formavimas. Nerimo, kaip emocijos, tikslas yra atkreipti dėmesį, tai evoliuciškai atsiradęs bruožas, kuris veikia dėmesingumą. Žmonės, kurie patiria nerimą, sunkiau mokosi, sunkiau susikaupia darbe“, – priduria gydytojas.
G. Narmontas teigia, kad beveik kas dešimtas žmogus susiduria su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, tačiau nemaža dalis populiacijos lieka be diagnozės.
„Jei pasireiškia ADHD, vienas iš diagnostinių kriterijų yra sutrikęs funkcionavimas. Žmonės gali gyventi su dideliais sunkumais ir kančia, nesikreipdami pagalbos. ADHD yra priskirtas prie psichikos ir elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia vaikystėje. ADHD, taip pat kaip vaikystės autizmas, daugybę dešimtmečių nebuvo diagnozuojama suaugusiesiems“, – tikina psichoterapeutas.
ADHD – populiarus sutrikimas (?)
ADHD – dažnai socialinėse medijose bei forumuose nagrinėjamas bei aptarinėjamas sutrikimas. G. Narmontas sako, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažnai yra siejamas su šalutinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija, ar sutrikimais, tokiais kaip nerimas. Anot jo, tai viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių siekia diagnozės.
„Atsigręžiant į Lietuvą, čia ADHD diagnozuojama nepakankamai dažnai (…). Įdomus fenomenas, kad žmonės, kurie turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, šalia turi ir kitų ligų: depresiją, nerimą, mokymosi sutrikimus, kitus informacijos apdorojimo sutrikimus. Žmonės siekia diagnozės, nes ADHD poveikį gyvenimui jie dažnai priskiria sau asmeniškai – aš nepakankamai darbštus, aš prastai dirbu, esu tinginys, kvailas, neturiu įgūdžių. Tai sukelia labai daug savikritikos, kuri priveda prie depresijos“, – teigia jis.
Gydytojas psichoterapeutas išskiria tris požymius, kurie dažniausiai lydi ADHD sutrikimą turinčius žmones: dėmesio trūkumas ir didelis išsiblaškymas, impulsyvumas ir hiperaktyvumas.
„Žmonės su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu pasižymi išsiblaškymu – jiems sunku sukaustyti dėmesį, nepasiduoti išoriniams stimulams, jų darbinė atmintis yra trumpesnė. Impulsyvumas dalinai pasireiškia per stiprią emocijų įtaką veiksmams. Suaugusiam žmogui tai gali pasireikšti per prastus finansinius sprendimus, tendenciją tenkinti trumpalaikius norus. Hiperaktyvumas dažnai pastebimas per fizinius veiksmus, tai labiausiai matoma vaikų elgesyje, tačiau jei aiškus hiperaktyvumas pasireiškia vyresniems žmonėms, jis labiau susijęs su įtampa ir nerimu“, – aiškina G. Narmontas.
ADHD gydymas ir slopinimas
Preparatiniam aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skiriami stimuliantai, kurie, kaip teigia G. Narmontas, padeda numalšinti vidinių minčių laviną.
„2015 m. buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, kad neuroniniai tinklai yra atsakingi už ramybės būsenoje aplankančias autobiografines mintis ir užduočių vykdymą. Jie turėtų veikti sūpynių principu, jei veikia vienas, tai neveikia kitas – jei esu įsitraukęs į darbą, autobiografinės mintys turėtų būti prislopintos. Žmonėms su ADHD abu tinklai aktyvūs vienu metu. Vaistai, skiriami ADHD sutrikimą turintiems pacientams, padeda patirti vidinę tylą“, – teigia jis.
Tačiau ADHD slopinimas yra įmanomas ir be preparatinių vaistų. G. Narmontas pabrėžia, kad svarbu tobulinti savo rutiną, kuri neleistų pasiduoti kasdieniams impulsams, susikurti įprotį užsirašyti dienos darbus bei susidėlioti visavertės mitybos planą.
„Svarbu įsivardyti, kas tai yra, – gauti diagnozę. Taip pat svarbu mokytis nieko nepalikti savo atminčiai, kurti įprotį užsirašyti dalykus. Galima mokytis kurti struktūras, kurios padėtų kontroliuoti impulsus – kurti rutiną. Įpročiai padeda sumažinti valios pastangas. Svarbi visavertė mityba, 80 proc. žmonių, turintys ADHD, patiria emocinį valgymą. Svarbus ir kokybiškas miegas, nes esant jo deficitui pasireiškia nerimas. Suprasti ir priimti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą yra prasminga, jei jo nepriimsime, kaltinsime save dėl sunkumų, kuriuos sukelia ADHD“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi gydytojas psichoterapeutas G. Narmontas.
Viso pokalbio klausykite čia:
